„Visa mokestinės naštos mažinimo suma susideda iš to, kad yra mažinami tarifai (gyventojų pajamų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų), taip pat peržiūrimas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). NPD taikymas išplečiamas iki 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), kartu didinant pagrindinio NPD taikymą. Visų šių dedamųjų rezultatas ir yra atlyginimo į rankas padidėjimo skaičius“, – pirmadienį laidoje DELFI Diena dėstė ji.

Pavyzdžiui, šiuo metu minimalią mėnesinę algą (MMA, 400 eurų popieriuje) uždirbantis asmuo 2019 metais į rankas turėtų gauti 11 eurų daugiau – 372 eurus. VDU (888 eurus popieriuje) uždirbantis darbuotojas kitąmet į rankas gali tikėtis 39 eurais daugiau – 734 eurų.

Kaip pastebėjo laidoje dalyvavęs Vilniaus universiteto socialinės politikos profesorius Romas Lazutka, prie pristatytos skaičiuoklės būtų pravartu turėti ir visas prielaidas – sąrašą veiksnių, nuo kurių priklauso tie rezultatai.

„Tada žmogus galėtų ir skaičiuotuvu patikrinti, ar jo neapgaudinėja ta skaičiuoklė. Dabar ten yra juodoji dėžė ir reikia ja pasitikėti“, – sakė jis.

Bus atnaujinama

D. Brasiūnaitė priminė, kad birželį Seimas priėmė mokesčių įstatymų pakeitimus, kuriems įsigaliojus keisis darbo pajamoms taikomi mokesčių tarifai.

„Taip pat keisis atlyginimas popieriuje. Šie pakeitimai įsigalioja nuo 2019 metų sausio 1 dienos ir jie yra aktualūs visiems dirbantiesiems, t.y. apie 1 mln. gyventojų.

Tam, kad kiekvienas galėtų įsivertinti, kokios įtakos šie pakeitimai turės jo piniginei, Finansų ministerija, glaudžiai bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Valstybine mokesčių inspekcija ir „Sodra“, parengė šią skaičiuoklę“, – dėstė finansų viceministrė.

Ji paaiškino, kad skaičiuoklės tikslas paprastas: kad įvedus atlyginimą popieriuje arba į rankas (kokį gyventojas gauna šiuo metu), skaičiuoklėje pamatytų kaip jis atrodys 2019, 2020 ir 2021 metais.

„Skaičiuokle tikrai labai paprasta naudotis, tereikia įvesti vieną skaičiuką, pažymėti pasirinkimus dėl pensijos antroje pakopoje ir tada skaičiuoklė pati atliks visą darbą. Šis įrankis parengtas bendriems atvejams. Be abejo, tam tikrų atvejų, pavyzdžiui, kai žmogus yra su negalia, jis neįvertina. Galiausiai, šį skaičiuoklė skirta įvertinti tik mokestinius pakeitimus, o apie pensijinius pakeitimus bus papildomų skaičiavimų, ką SADM šiuo metu intensyviai ruošia“, – pasakojo D. Brasiūnaitė.

Daiva Brasiūnaitė

Pašnekovė dar pridūrė, kad skaičiuoklė yra tik vienas iš būdų, kaip skleisti informaciją apie mokestinius pakeitimus, o yra parengtas labai detalus komunikacijos planas.

„Planuojame sukurti specialiai tam skirtą internetinę svetainę, kurioje bus ir ši skaičiuoklė. Ji bus nuolat atnaujinama priklausomai nuo įvairiausių pasikeitimų. Planuojame dažniausiai užduodamus klausimus ten sudėti ir visą kitą informaciją, kuri yra būtina. Taip pat atskleisti, kokiomis prielaidomis skaičiuoklė paremta“, – sakė ji.

D. Brasiūnaitė taip pat pastebėjo, kad skaičiuoklė parengta pagal tai, kokie įstatymai galioja dabar.

„Šiuo metu MMA yra 400 eurų. Priėmus bet kokius kitus sprendimus, patvirtinus naują MMA, ji bus atnaujinta. Svarbu pažymėti, kad MMA pokyčiai jokiu būdu nesumažins žmonių gaunamų pajamų į rankas. Skaičiai galėtų keistis tik žmogaus naudai“, – tvirtino viceministrė.

Vadinasi vienaip, o elgiasi kitaip

R. Lazutka sakė, kad panaši skaičiuoklė būtų pravertusi dar prieš kelis mėnesius, kai mokesčių įstatymų projektai buvo dar tik svarstymo stadijoje.

„Tada būtų buvę aiškiau žmonėms ir patys politikai būtų geriau matę, – svarstė jis. – Kita vertus, mokesčių sistema yra pakankamai sudėtinga.

Kadangi žmonės patys negali persiskaičiuoti pieštuku arba mintyse, tai be skaičiuoklės neišsiverstų. Dar reikėtų stengtis, kas mokesčių sistema būtų paprastesnė. Dabar tas sudėtingumas daugiausiai yra per NPD.“

Profesorius dar pastebėjo, kad Lietuvoje visada yra problema dėl to, kaip pavadinama valdančioji dauguma – kairės ar dešinės.

„Tai, kaip jie pasivadina – dažnai ne taip elgiasi. Politologai paskui juos ir pervadina“, – taip R. Lazutka komentavo opozicijos kritiką esą priimta reforma yra liberaliausia Lietuvos istorijoje.

Romas Lazutka

Jo vertinimu, pirmiausia reikėtų spręsti pajamų nelygybės ir silpno viešojo sektoriaus problemas.

„Tai ta reforma eina tuo keliu, kad palieka daugiau eurų gyventojų rankose, o tai reiškia, kad jie nepatenka į valstybės biudžetą, „Sodrą“. Tai reiškia, kad valstybė turi mažiau galimybių finansuoti viešąjį sektorių, o kai kalbame apie tuos žmones, kurie uždirba po kelis tūkstančius eurus, tai man atrodo, kad jie net ir neprašė tos lengvatos.

Ar jie gaus 50 eurų į rankas daugiau, ar mažiau – jiems nėra taip reikšminga. Tačiau, jei viešasis sektorius būtų finansuojamas geriau, tada nereikėtų samdyti privačių mokytojų, nebūtų rinkliavų mokyklose, kai klasėje trūksta pinigų kam nors, nereikėtų duoti kyšių gydytojams ar dar kam nors“, – teigė profesorius.

D. Brasiūnaitė atsakė, kad susumavus visus reformos pasiūlymus, bendras metinis poveikis yra neutralus.

„Vyriausybės teiktas pasiūlymas yra tinkamiausias dabartinėje situacijoje. Kai teikiamas kompleksas priemonių, nereiktų ištraukti tik vienos ir sakyti „kaip ją finansuosite“. Ne tik NPD didinamas ar mokesčiai mažinami, bet yra ir priemonės susijusios su ištraukimu iš šešėlio, atsisakymu 2 proc. „Sodros“ įmokų pervedimo į antrąją pakopą“, – sakė ji.

Pajamų skaičiuoklę galima rasti čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (58)