Artėjančiam sąmyšiui dėl pensijų pertvarkos ragina ruoštis jau dabar

Pensijų reforma kelia sąmyšį visuomenėje, todėl Lietuvos bankas turėtų paskatinti visus pensijų fondų valdytojus sudaryti sąlygas gyventojams priimti apgalvotus sprendimus dėl tolesnio dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje.

Tokios nuomonės laikosi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas. Dėl to jie jau kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.

Siūlo įtraukti nepriklausomus ekspertus

Parlamentarų kreipimesi išreikštas noras, kad Lietuvos bankas paskatintų visus pensijų fondų valdytojus savo klientams pristatyti esamus jų įsipareigojimus, aiškiai nurodyti, kaip Lietuvos piliečių pensijų kaupimą paveiks įsigaliosianti pensijų reforma ir sudaryti sąlygas priimti apgalvotus sprendimus dėl tolesnio dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje.

Taip pat pabrėžiama, kad priimant ilgalaikius sprendimus itin svarbu užtikrinti ir nepriklausomų ekspertų konsultacijas.

„Dalis visuomenės su pensijų reforma nesusipažinę, maža to, net ir didelė dalis žmonių, kurie yra sudarę pensijos kaupimo sutartis, de facto nežino ar neprisimena, kokią sutartį yra pasirašę bei nežino nei savo, nei kitų šalių prisiimtų įsipareigojimų ir kaip jie gali keistis įsigaliojus naujajai tvarkai,“ – Eltai sakė Seimo narys L. Kasčiūnas.

Anot Ž. Pavilionio, jei būtų užtikrintos nepriklausomų ekspertų konsultacijos, Lietuvos gyventojai galėtų iš naujo susipažinti su sąlygomis, kuriomis pasirašė pensijos kaupimo sutartį ir, jas įvertinę, apsispręsti dėl tolesnių veiksmų.

Lietuvos bankas: tą darome ir be atskiro paraginimo

Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius patvirtino, kad tokį parlamentarų kreipimąsi Lietuvos bankas gavo.

„Atidžiai jį išnagrinėsime ir pateiksime atsakymą tiesiogiai klausėjams, kaip įprasta“, – sakė jis.

Paprašytas įvertinti tokį prašymą, G. Simonavičius teigė, kad Lietuvos bankas „ir be atskiro paraginimo dalyvauja ir rengia susitikimus su pensijų fondų rinkos dalyviais“, o juose be kitų reformos įgyvendinimo klausimų yra aptariami ir pensijų kaupimo dalyvių informavimo klausimai.

„Pensijų kaupimo dalyvių tinkamas informavimas yra mums prioritetas, todėl skatinsime pensijų kaupimo bendroves kuo aiškiau klientams pristatyti būsimus pokyčius. Pensijų kaupimo bendrovės privalės asmeniškai dalyvius informuoti, kad dabartinius pensijų fondus pakeis nauji gyvenimo ciklo fondai, taip pat kokie kiti pokyčiai laukia.

Apie pokyčius bus informuojama kaip ir kiekvienais metais siunčiant pranešimą klientams, kur pranešama apie kaupimo rezultatus, pasirinktą fondą ir pan. Klientai gaus pranešimą ta forma, kokią jie pasirinko – elektroniniu arba paprastu laišku“, – sakė jis.

Be tiesioginio informavimo, anot jo, Lietuvos bankas rudenį yra suplanavęs ir kitus gyventojų informavimo žingsnius per žiniasklaidą bei socialinius tinklus.

„Kitą savaitę yra suplanuoti susitikimai su Socialinės ir darbo apsaugos ministerija, kuri, kaip pensijų reformos lyderė, taip pat vykdys aktyvų aiškinamąjį darbą gyventojams. Vis aktyvesni veiksmai planuojami pasibaigus atostogų sezonui, kadangi dabar atostogaujančių gyventojų informacija gali ir nepasiekti“, – teigė G. Simonavičius.

LIPFA: jei žmogus nesidomi – jo nepriversi

Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys teigė nesuprantantis tokio kreipimosi, nes, anot jo, informacija klientams yra teikiama nuolat.

„Mes ir dabar tokius dalykus darome, visi mūsų konsultantai dirba su žmonėmis ir gauna visą informaciją, kas yra nuspręsta, ir bet kuriuo atveju mokymo medžiagose klientams nupasakojamas visas kontekstas, kad jie galėtų tuos sprendimus padaryti sąmoningai, suprasdami, ką daro.

Tiesą sakant, ne visai suprantu, dėl ko reikia tokiu būdu akcentuoti tai, kai tie dalykai ir taip yra daromi, ir kuo tai skirsis nuo šiandienės veiklos. Neįsivaizduoju, kas čia naujo, nes nieko naujo nepasakyta“, – sakė jis.

Paminėjus, kad siūloma įtraukti nepriklausomus ekspertus, Š. Ruzgys vertino tą kritiškai.

„Mes dirbame savo darbą ir vykdome tai, ką privalome vykdyti, t. y. investuoti mums patikėtas lėšas taip, kaip jos yra pažadėtos investuoti, ir klientams pateikti teisingą, sąžiningą informaciją, kas vyksta su jų pinigais.

Dabar, kai kalbama apie nepriklausomus ekspertus, labai sunku kažką vertinti, nes čia priežiūros institucija turi daugiau galvoti, kaip tokį siūlymą būtų galima įgyvendinti.

Ir dabar viešojoje erdvėje yra įvairių ekspertų pasisakymų, todėl galiausia pats žmogus, kuris tuo domisi, priima kažkokį sprendimą.

Aš įsivaizduoju, kad priežiūros institucija gali kreiptis dėl kažkokių nepriklausomų ataskaitų, rekomendacijų ar prezentacijų parengimo, kurios, matyt, būtų talpinamos viešojoje erdvėje, tačiau žmogus juk per prievarta nesidomės.

Mes nelabai įsivaizduojame, kaip praktiškai tai būtų įgyvendinama, tikrai nemanau, kad tai bus asmeniniame lygmenyje įgyvendinta. Turbūt čia yra politinis momentas, kai norima labiau žmonių dėmesį atkreipti, nes iš praktinės pusės kol kas sunkiai tai įsivaizduojama“, – teigė jis.