Bendrovės vadovai pasidalino įžvalgomis, kaip matytų susidariusios problemos sprendimą ir kaip galėtų būti organizuojamas atliekų tvarkymas Vilniaus mieste.
2 iš 3 įmonių pasitraukė
Nuo gegužės 1 dienos pasikeitus atliekų išvežimo tvarkai – Vilnius buvo padalintas į penkias dalis. Šiaurinę, rytinę ir vakarinę zonas turėjo aptarnauti įmonė „Ecoservice“, centrinę – „VSA Vilnius“, pietuose – „Ekonovus“.
Tačiau praėjusią savaitę dvi iš įmonių – „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“ – Vilniaus miesto savivaldybei pranešė norinčios stabdyti paslaugų teikimo sutartį.
Tokį norą pasitraukti įmonės grindė patiriamų nuostolių našta, kadangi neįvertino konkurse visų aplinkybių ir pasiūlė per mažą kainą.
„Ecoservice“ patikino, kad trauktis paskatino teisinės, ekonominės, būdo civilizuotai išspręsti susidariusią situaciją nebuvimas ir reputacinės priežastys. Įmonei suvaldyti kilusią krizę teko dvigubai didinti automobilių parką ir darbuotojų skaičių, taigi ji susidūrė su milžiniška finansine našta.
Kritikavo naująją tvarką
„Ecoservice“ kritikavo naują tvarką ir vardijo senosios tvarkos privalumus.
„Iki gegužės 1 d. kiekvienas iš atliekų vartotojų turėjo galimybę sudaryti individualias sutartis su atliekų tvarkytojais. Atliekų turėtojai yra labai skirtingi, oro uostai, ligoninės, daugiabučių gyventojai ir t. t. kiekvienas jų turi skirtingus poreikius. Jie turėjo teisę rinktis sutartis, pasirinkdavo skirtingą aptarnavimo dažnumą, specifinius poreikius, papildomas paslaugas ir gaudavo individualią kainą.
Privalumai – galiojo konkurencinga atliekų tvarkymo kaina, atliekų turėtojas galėjo rinktis kainą, derėtis, šnekėtis.
Nekildavo klausimų dėl grafiko, išstūmimo, atrakinimo, privažiavimo klausimų, nes tai buvo išspręsta individualiai per sutartis“, – sakė „Ecoservice“ grupės valdybos pirmininkas Saulius Budrevičius.
Taigi vidutiniškai vieną toną atliekų sutvarkyti atliekų tvarkytojui atsieidavo apie 116 eurų.
Po gegužės 1 d. situacija pasikeitė.
Kas atsitiko – skirtingi vartotojų poreikiai išliko, skirtingi reikalavimai išliko, tačiau dingo teisė rinktis, dingo individualus aptarnavimas, atsirado nekintantis mokestis, bet eliminuotas aptarnavimo dažnumas, specialūs poreikiai, papildomos paslaugos ir pan.
Viso to privalumas – įtraukti visi atliekų turėtojai, sumokantys mokestį, todėl natūralu, kad išauga atliekų tvarkymo finansavimo krepšelis. Kitas privalumas – pastovi vartotojui kaina, vadinasi, visi žino, kiek turės mokėti už atliekas.
Iššūkiai – atliekų turėtojas neturi galimybės rinktis tiekėjo ir individualių paslaugos tiekimo sąlygų.
Vietinė rinkliava neskatina rūšiavimo, kadangi paslaugos kaina nesikeičia realiu laiku ir niekaip nepriklauso nuo išmetamų atliekų kiekio. Taigi atliekų turėtojas turi sumokėti avansu už paslaugas, kurių dar negavo ir kurių net neaišku, ar tikrai gaus“, – sakė Saulius Budrevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad atliekų tvarkymo kaina liko ta pati, netgi truputį brangesnė –
„Dabar kaina yra 116,89 euro už toną. Taigi kaina lygiai tokia pati, net pabrango 89 centais, todėl kalbėti apie pigimą nėra pagrindo.
Bet dėl didesnio mokėtojų rato surenkamas didesnis krepšelis pinigų, todėl daliai paslauga šiek tiek atpigo, tačiau tiems, kurie naudojosi paslauga nepilna apimtimi – ji pabrango labai daug, gal net 100 proc.“, – sakė jis.
Pristatė savo viziją
Jis pabrėžė, kad visą situaciją sunkina tai, jog yra nesuprantamas esminis dalykas, kad skirtingi namų ūkiai, skirtingos organizacijos turi skirtinus poreikius, susijusius su atliekų tvarkymu. Todėl dabar po gegužės 1 d. kartais įmonė priversta į tą patį kiemą važiuoti po 3 kartus, nerandant kelio iki konteinerio ar pan.
Vadinasi, klientams reikalinga galimybė pasirinkti, kaip dažnai išvežamos susikaupusios atliekos, o esant poreikiui, jie privalo turėti galimybę pasirinkti papildomas paslaugas kaip atliekų surinkimą nuo žemės, surinkimą maišais ir pan.
„Negali būti tas pats atliekų tvarkymas prezidentui ir oro uostui. Skirtingi poreikiai turi būti deklaruojami mums, už kuriuos mes pasiūlysime kiekvienam vartotojui individualią kainą“, – sakė jis.
Taigi atliekų vežėjas, žinodamas tam tikrus niuansus, tai, kad kai kurie konteineriai yra užrakinti privačiuose kiemuose, stovi požeminėse aikštelėse ar pan, turėdamas atsakingų asmenų kontaktus, galėtų geriau planuoti laiką, reikalingus resursus ir taip užtikrinti nuoseklų grafikų laikymąsi.
Tokiu atveju, S. Budrevičiaus teigimu, rinkliavos mokestis galėtų užtikrinti nustatytą bazinę paslaugą, o papildomos paslaugos, kuomet jų prireikia, galėtų būti teikiamos pagal viešojo pirkimo laimėtojo pasiūlytus įkainius.
Įmonės siūlymu, gyventojai turėtų galimybę keisti atliekų išvežimo grafikus.
Kad tai būtų įgyvendinta, įmonė savivaldybei siūlo skelbti naują konkursą.
„Nutraukus sutartį savivaldybei atsiranda galimybė iš esmės peržiūrėti prikimo apimtis, pagrįsčiau įvertinti miestiečių lūkesčių realizavimą, patobulinti atliekų tvarkymo sistemos funkcionalumą, iš naujo įvertinti kaštų tarp sistemos dalyvių skaidrų pasiskirstymą, tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nes mes esame bendrovė, kuri siekia ekonominės naudos, todėl manome, kad už tam tikras paslaugas turi būti tinkamai atsiskaityta“, – sakė jis.
Savivaldybė žadėjo, kad vilniečiai krizės nepajus
Savivaldybė žadėjo, kad nepaisant užsitęsusios šiukšlių krizės, pokyčių vilniečiai nepajus, nes pagal sutartį esami vežėjai atliekas turės vežti dar 12 mėnesių, o per tą laiką bus įgyvendintas naujas konkursas.
„Suprantame, kad verslo įmonių sprendimas – normali verslo situacija, siekiant išvengti nuostolingų paslaugų.
Teikėjas pripažino, kad konkurse neįvertino visų aplinkybių, pasiūlė per mažą kainą ir dabar dirba nuostolingai, todėl pagal galiojančią sutartį jis gali inicijuoti sutarties nutraukimą, įspėdamas mus prieš 6 mėn., o po to dar iki 6 mėn. gali tekti tęsti darbus, kol mes išrinksime naują atliekų tvarkymo įmonę.
Padarysime viską, kad šis procesas būtų sklandus ir neturėtų jokių pasekmių vilniečiams”, – praėjusią savaitę savivaldybės pranešime buvo cituojamas Administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas.
Be to, nepaisant kilusios šiukšlių krizės, savivaldybė didžiuojasi, kad po reformos įgyvendinimo didžiajai daliai miestiečių sąskaitos už atliekų tvarkymą sumažėjo 2–3, o kartais ir 5–6 kartais.
Tačiau neaišku, ar tokios kainos išlikt kitąmet, mat vežėjai žada branginti šiukšlių išvežimą.
Vilniečiai skendo šiukšlėse
DELFI primena, kad nuo gegužės pradžios pasikeitusi atliekų tvarkymo sistema pridarė bėdų vilniečiams.
Tuomet įmonės teisinosi, kad naujos ir nepažįstamos teritorijos vėlino atliekų išvežimą.
Kone visą gegužę pasipiktinę skaitytojai siuntė DELFI šiukšlių kalnų nuotraukas. Jų pykčiui apraminti nepadėjo nė Atliekų tvarkymo sistemą prižiūrinčios savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) vadovo Rimantas Juknevičiaus pažadai, kad susikaupusios šiukšlės turėtų būti sutvarkytos per savaitę.
Todėl jau gegužės 18 d. vilniečiai, neapsikentę betvarkės mieste, aktyvistai susirinko į feisbuke organizuotą renginį „Vežame šiukšles merui Šimašiui“.
