Į ESTT kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjantis „Ūkio banko“ ieškinį UAB aviacijos kompanijai „Aviabaltika“, prašydamas išaiškinti banko bankroto proceso įtaką duotam finansiniam užstatui. 2011 ir 2012 metais „Aviabaltika“ ir „Ūkio bankas“ sudarė 2 garantijų išdavimo sutartis, kaip savo įsipareigojimų įkaitą aviacijos įmonė pateikė lėšas, buvusias „Ūkio banke“ atidarytoje sąskaitoje. Tačiau 2013 metais „Ūkio bankui“ buvo iškelta bankroto byla.
„Ūkio bankas“ reikalavo, kad „Aviabaltika“ jam antrą kartą sumokėtų sumą, kurią „Aviabaltika“ jau yra sumokėjusi bankui kaip finansinį užstatą pagal Finansinio užtikrinimo susitarimo įstatymą. Savo ieškinį „Ūkio bankas“ grindė tuo, kad jam jau pateikto finansinio užstato jis neva negali įskaityti, nes šis patenka į bendrą „Ūkio banko“ bankroto masę, skirtą visų kreditorių reikalavimų tenkinimui.
ESTT išaiškino, kad tokia pozicija yra ydinga. Lietuvos Respublika, taigi ir jos teismai, privalo užtikrinti, kad finansiniai užstatai galėtų būti realizuojami nepriklausomai nuo to, ar bankas yra bankrutuojantis, ar ne. Tai gali būti padaryta finansinių užstatų neįtraukiant į bankroto masę arba kitomis priemonėmis. Svarbiausia – kad banko žinioje esantis finansinis užstatas galėtų būti veiksmingai realizuojamas net ir bankui iškėlus bankroto bylą.
Pasak UAB „Aviabaltikai“ atstovavusio „Ellex Valiunas“ advokato dr. Egidijaus Baranausko, po šio ESTT sprendimo visi bankrutavusių Lietuvos bankų klientai, kurie šiems bankams yra pateikę finansinį užstatą, gali jaustis saugūs. Bankrutuojantys bankai nebegali, pasilikdami klientų jiems duotą finansinį užstatą, nenukreipti į jį išieškojimo ir antra tiek reikalauti iš klientų, papildomai skaičiuodami dar ir netesybas.
„Be to, šis sprendimas gali turėti esminės reikšmės ne tik tiems klientams, iš kurių bankrutuojantis bankas pareikalavo antrą kartą sumokėti tą pačią sumą, bet ir apskritai visiems bankrutuojančių bankų klientams, pateikusiems finansinius užstatus, – pabrėžia advokatas. ESTT išaiškino, kad susitarimas dėl finansinio užstato turi būti vykdomas jame nustatytomis sąlygomis, nepaisant banko bankroto. Taigi, finansinį užstatą pateikę klientai turi teisę reikalauti, kad bankrutuojantys bankai jų atžvilgiu laikytųsi visų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant finansinio užstato grąžinimą.“
