TVF valdyba pasveikino Atėnus pasiekus susitarimą su Europos Sąjunga birželį dėl šalies skolų naštos sumažinimo per artimiausius 5-10 metų, tačiau pabrėžė, kad to gali nepakakti, atsižvelgus į galimą politinį pasipriešinimą tolesnėms reformoms.
Baigiantis Graikijos gelbėjimo programai, euro zonos finansų ministrai pasiekė susitarimą palengvinti šalies skolos naštą. Pagal pasiektą susitarimą, 96,6 mlrd. eurų vertės paskolų, gautų per antrąją pagalbos programos dalį, mokėjimo terminas yra atidedamas 10 metų, bent iki 2033 m. Toks pats atidėjimas taikomas šių paskolų palūkanų normų bei amortizacijos mokėjimams.
Savo ruožtu, Graikija įsipareigojo išlaikyti pirminį biudžeto perteklių, neįskaičiavus skolos grąžinimo, ties 3,5 proc. BVP iki 2022 m. ir ties 2,2 proc. nuo 2023 m. net iki 2060-ųjų, tuo pat metu išlaikant vidutinį 3 proc. metinį ekonominį augimą.
Tačiau metinėje TVF ataskaitoje apie Graikijos ekonomiką ir skolos tvarumą vėl jaučiamos abejonės dėl šių „labai ambicingų prielaidų“. Graikų tauta nemažai metų buvo susidūrusi su ekonominiais sunkumais, mokesčių kėlimu, dideliu nedarbu, ir dabar jau pastebima „nuovargio nuo reformų požymių“, teigė TVF.
TVF atstovų prognozėmis, vidutinis Graikijos ekonominis augimas galėtų siektų apie vieną procentą, o pirminis perteklius - daugiausia 1,5 proc. BVP, - šie rodikliai maždaug perpus mažesni nei tie, kuriuos minėjo euro zonos pareigūnai.
Tačiau, norint įgyvendinti net šiuos kuklius tikslus, prireiks „esminių reformų“, sakė TVF.
TVF pažymi, kad nuo 1945 metų tik penkios euro zonos šalys sugebėjo išlaikyti vidutinį pirminį balansą virš 1,5 proc. BVP ilgesniu nei 10 metų laikotarpiu.
Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, pagal šiuo metu su euro zona suderintą programą, Graikijos skola iki 2023 m. turėtų sumažėti iki 178 proc. BVP. Šiuo metu Graikija skolinga TVF apie 10 mlrd. eurų - visa ši skola Fondui turi būti grąžinta iki 2024 metų.
