Bankų atstovai tvirtina, kad jų prioritetuose plėsti atsiskaitymus negrynaisiais. O dėl vienkartinių poreikių (kaip šiuo atveju Jūros šventės ar kitų švenčių metu) laikinų bankomatų statyti neketina.
Klaipėdietė Solveiga DELFI pasakojo, kad pritrūkusi grynųjų pinigų jai teko gerokai pavargti.
„Atrodė, kad išsiruošusi į Jūros šventę pinigų pasiėmiau užtenkamai. Jei pritrūksiu, planavau, pasiimsiu iš bankomato. Tačiau, pasirodo, jų senamiestyje nėra! Nupirkau vaikučiams cukraus vatos, užkandome vienoje lauko kavinių ir ruošėmės eiti į Kruizinių laivų terminalą pažiūrėti burlaivių ir pasisupti karuselėse. Bet matau, kad piniginėje pinigų beveik neliko. Žinau, kad kortele neatsiskaitysiu. Nuėjome į Teatro aikštę, o ten bankomatas rodo „špygą“. Nebeveikia. Tekina iš Teatro aikštės lėkiau iki Herkaus Manto gatvės. Vaikai nespėja, tačiau turėjau laikyti juos už rankyčių, kad nepasimestų. Žmonių tūkstančiai. Kol nuėjome, atstovėjome eilę, o karštis! Tada vėl atgal. Vaikai pavargo“, – savo patirtimi dalijosi klaipėdietė.
Prekyba – už grynuosius
Tautodailininkų ir amatininkų mugė, kaip ir kasmet, buvo vienas didžiausių traukos centrų. Piliavietėje veikė gatvės užkandžių zona, Kruizinių laivų terminale – atrakcionai, palei Dangės krantinę – lauko kavinės. Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ duomenimis, šiemet buvo parduota apie 900 leidimų prekybai. Didžiojoje daugumoje prekybos taškų prekyba vyko tik už grynuosius. Tik vienoje kitoje vietoje buvo galimybė atsiskaityti bankinėmis kortelėmis. Tačiau tik tuomet, jei pirkai už ne menkesnę nei 20 eurų sumą.
Tad grynųjų reikėjo turėti pilnas pinigines.
Senamiestyje tėra vienas kelių bankų korteles aptarnaujantis bankomatas Teatro aikštėje. Artimiausias bankomatas piečiau Dangės – Taikos pr. esančiame „Saturno“ prekybos centre. Šiauriau situacija geresnė – Naujojoje Sodo g. yra „Swedbanko“, o Liepų g. – bendras „Luminor“ ir SEB banko bankomatas. Tačiau minėtosios vietos gana atokiai nuo šventės zonos, todėl jas norintieji pasiekti turėjo įveikti spūstis ir nemenkai pasivaikščioti.
Juokina turistus
Dar prieš 10 metų Klaipėdos senamiestyje veikė net penkių bankų atstovybės. Greta jų visų buvo ir bankomatai. Šiuo metu bankai optimizavo savo veiklą ir senamiestyje jų neliko. Neliko ir bankomatų.
Klaipėdos turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Romane Savickienė DELFI patvirtino, kad dėl to bankomatų stygius yra juntamas. Šių aparatų nerandantys užsienio turistai į pačioje senamiesčio širdyje įsikūrusį TIC užsuka tikrai dažnai. „Skųstis jie nesiskundžia, tačiau ieškoti tikrai ieško. Nes senamiestyje tėra vienintelis. Mes visuomet nurodome, kur jie yra. Be to, galima išsigryninti ir netoli mūsų veikiančioje „Iki“ parduotuvėje. Tačiau reikia pirkti už penkis eurus, o ir ne visos pardavėjos su užsieniečiais susišneka, todėl siunčiame prie bankomatų“, – DELFI sakė R. Savickienė.
Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos valdybos narė Inga Česnakienė patvirtino, kad bankomatų trūkumą junta tiek užsienio turistai, tiek ir patys lietuviai. „Teatro aikštėje tėra vienas. Matome, kokios prie jo nusidriekia eilės. O jei jis „užstringa“, tai žmonėms nebėra kur nueiti šalia. Čia yra bėda. Ypatingai prieš turistus atrodome juokingai. Vienas bankomatas senamiestyje! Ir tas pats stringantis. Per Jūros šventę jis net cypti ėmė. Nes labai greitai pinigai baigėsi. Kažkaip bankams nerūpi“, – apgailestavo verslininkė.
„Swedbank“ komentaras
Komentuoja komunikacijos srities vadovė Judita Martyšė:
„Lietuvoje augant elektroniniams atsiskaitymams ir mažėjant išgryninimo operacijoms, mes nuolat įvertiname bankomatų tinklo rodiklius ir pertvarkome tinklą taip, kad jis atitiktų daugumos klientų poreikius. Bankomatai naikinami tose vietose, kur nėra aktyviai naudojami, ir įrengiami tose vietose, kur klientų srautas ir naudojimas yra didesnis.
Dėl vienkartinių poreikių (kaip šiuo atveju Jūros šventės ar kitų švenčių metu) mes laikinų bankomatų nestatome. Mūsų strategija – plėsti atsiskaitymus negrynaisiais ir švenčių metu (ir ne tik) verslininkai gali naudoti išmaniuosius kortelių skaitytuvus ar nešiojamus elektroninius kortelių skaitytuvus.“
SEB banko poziciją komentuoja atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė:
„SEB banko klientai naudojasi didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir „Luminor“ (buvusio DNB banko) bankomatus (iš viso 510 bankomatų). Pinigų išsigryninimo sąlygos „Luminor“ (DNB) banko bankomatuose SEB banko klientams yra tokios pačios, kaip ir gryninantis pinigus SEB bankomatuose.
Iš viso Klaipėdoje veikia 36 SEB ir „Luminor“ (DNB) bankomatai, netoli Tiltų gatvės Klaipėdoje (Liepų g.) yra vienas SEB ir vienas „Luminor“ bankomatas.
Taip pat SEB banko klientai gali naudotis apie 1 200 prekybos vietų, kuriose galima nemokamai pasiimti grynųjų pinigų. Be papildomo mokesčio grynųjų pinigų SEB banko klientai gali pasiimti visose prekybos centrų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ bei kai kurių mažesnių prekybos tinklų kasose, jei už prekes atsiskaito SEB banko mokėjimo kortele, o atsiskaitymo vertė yra ne mažiau kaip 5 eurai. Vieno pirkimo metu galima pasiimti iki 100 eurų, o tokiu būdu imami pinigai į grynųjų išsigryninimo mėnesio limitą neįskaičiuojami.
Grynųjų pinigų likutis visuose bankomatuose yra nuolat stebimas ir atitinkamai atliekami lėšų papildymai. Kai švenčių metu išauga vartojimo apimtys ir grynųjų poreikis, bankomatai yra pildomi dažniau (papildymai atliekami ir ne darbo dienomis).“
