Nidos verslininkas rėžė tiesiai šviesiai: Neringa tampa kaimu, Palanga mus mala į miltus

Nida pamažu tampa emigrantų, žemesnių pajamų lietuvių ir užsieniečių sostine. Tuo metu atsigavusi ir sužydėjusi Palanga kaip reikiant mala Kuršių Neriją į miltus, o kurortą anksčiau mėgę turtuoliai automobilio vairą nusuka būtent link Palangos, nes Nidoje, Juodkrantėje, Pervalkoje ar Preiloje paprasčiausia nebėra ką veikti.

Taip mano vienas paslaugų sferoje dirbantis ir Nidoje gyvenantis verslininkas. Su DELFI jis sutiko pasikalbėti tik anonimiškai. Vyro pasakojimas buvo paradoksalus – jam nuoširdžiai gaila matyti, kad vis daugiau žmonių aplenkia Nidą, tačiau jis puikiai supranta, kodėl vietos turistai nebenori čia vykti.

„Tai nuostabaus grožio gamtos kampelis, kurortas turėtų būti išpuoselėtas, tačiau jis nėra kokybiškas, nėra tinkamos infrastruktūros, paslaugų, kainos didelės. Čia nėra ką veikti“, – su liūdesiu pripažįsta jis.

Verslininkas siūlo visiems Kuršių Nerijoje veikiantiems verslininkams susitelkti ir nebekelti kainų iki palubių už abejotino lygio paslaugas.

„Manau, kad čia net tik Savivaldybės reikalas, turi būti ir bendras požiūris. Patys vietiniai turi susirūpinti, ką jie siūlo ir kokio lygio“, – sako jis.

Gauna į kaulus

Pats verslininkas su liūdesiu stebi sumažėjusį žmonių srautą.

„Šiandien dauguma žmonių žvilgsniai pasisuka į Palangos pusę. Palanga turi kelis 5 žvaigždučių, 4 ir 3 žvaigždučių viešbučius, o Kuršių Nerijoje, net 3 žvaigždučių viešbučio neturime.

Gal iki kokių 1 ar 2 žvaigždučių pora vietų tempia, tačiau ir tos, likusios iš posovietinių laikų, su minimaliu remontu.

Apgyvendinimo paslaugos Neringoje yra nekokybiškos, nuomojami kažkokie garažai, sandėliukai, neatitinkantys normalių apgyvendinimo įstaigų standarto, kur tiekiami pusryčiai, yra įvairūs masažo salonai, restoranėliai“, – nuogąstauja.

Anot verslininko, jo net nestebina, kodėl pažįstami, draugai keliauja į Palangą, o ne į, pavyzdžiui, Nidą. Palanga šiais metais kaip reikiant duoda Neringai į kaulus.

„Pagrindinė Nidos, o ir visos Neringos bėda, kad nėra aiškaus pozicionavimo, kas tai per kurortas – ar tai šeimų, ar jaunimo kurortas. Nėra nei žaidimų aikštelių, kas labai aktualu šeimoms, nei aukštesnio lygio apgyvendinimo ar pramogų. Dviračių takai duobėti ir nežymėti, o sutvarkytas takas pamariu yra kokių 60 cm pločio, kur visas dviračių ir pėsčiųjų srautas tiesiog neprasilenkia.

Tuo metu Palangoje pilna pramogų, gera infrastruktūra. Batutų, pramogų parkai, vandenlenčių parkas, tikrai yra ką veikti. Atsidarė daug alternatyvių vietų, kaip „Rąžė“, terasų, rengiami įdomūs koncertai ir t. t.

Nidoje mes nieko panašaus neturime. Neseniai buvusio kolegos klausiau, kodėl šiemet pasirinko Palangą, o ne Nidą, tai jis ir atsakė, kad Palangoje už 100 eurų išsinuomavo nuostabius apartamentus su didele virtuve, terasa, krepšinio aikštele. Tai nėra ko stebėtis“, – pripažino jis.

Bijo, kad panašės į kaimą, kol virs dykyne

Anot verslininko, jei anksčiau Kuršių Neriją rinkdavosi turtingesni lietuviai, šiemet jų beveik neliko.

„Nidos auditorija jau kone Šventosios lygio, nes, kaip žinia, Šventąją renkasi low budget (liet. žemesnių pajamų) klientai.

Aš atkreipiu dėmesį į automobilius. Nidos aikštelėse daugiausia stovi 2000–5000 eurų vertės automobiliai, o tai atspindi žmonių pajamas. Taigi Nidą ir Neriją pradėjo rinkis žemesnių pajamų poilsiautojai, kurie už paskutinius pinigus išsinuomoja kokį kuklų butuką ir per savo atostogas tampa „Maximos“ klientais, nes į „Maximą“ neįmanoma nueiti nei ryte, nei dieną, nei vakare – eilės milžiniškos“, – pastebi.

Verslininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad kurortą itin pamėgo į Lietuvą pailsėti grįžę emigrantai, kurie į Nidą ar kitus miestelius atvažiuoja su visomis šeimomis.

Tačiau jie ir kai kurie turtuoliai, verslininko teigimu, grįžta į Neringą vedami sentimentų ir nostalgijos, o ne tikėdamiesi kokybiškai pailsėti.

Privatus verslas investuoti Nerijoje taip pat nenori, nes tai – itin sudėtinga, NT nuomos kainos itin didelės, o norint verstis kažkokia veikla ar statytis viešbutį, reikalinga gauti krūvą leidimų, visas dokumentų tvarkymas užtrunka kelerius metus.

„Juk privatūs investuotojai investuoja Palangoje, nes mato, kad ten yra ateitis. O čia, turbūt, nemato, nes kurortai yra itin jautrioje teritorijoje, kur pilna statybinių suvaržymų, projektų derinimas užtrunka metų metus, tai jie ir pagalvoja, kam gaišti laiką“, – svarsto jis.

Verslininkas baiminasi, kad jei taip ir toliau, Kuršių Nerija virs dykyne.

„Turtingi žmonės nebesirenka Nidos, nes jiems čia nesmagu.

Kuršių Nerijos nacionalinis parkas kažkada pasakė, kad geriau, jei Nerijoje išvis nebūtų žmonių. Manau, tokia vizija greit galėtų ir įsigyvendinti. Nerija liks gražus nacionalinis parkas, kur žmonės nepageidaujami.

Čia gal pusiau juokaus sakau, bet klientų mažėjimo tendencija tikrai yra, todėl, manau, čia net tik Savivaldybės, čia ir visų vietos gyventojų reikalas – reikia suformuoti viziją kurortui. Vietiniai turėtų susiimti, pasiūlyti įdomių paslaugų. Jeigu Nida ir toliau liks tokia, ji taps kaimu, kur žmonės atvažiuos tik pavasaroti“, – teigia jis.

Turizmo departamentas: Neringa yra įkalinta

Valstybinio turizmo departamento Turizmo plėtros skyriaus Vietinio turizmo poskyrio vedėja, atliekanti direktoriaus funkcijas Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė teigė, kad bent jau praėjusių metų skaičiai mažėjančių turistų srauto Neringoje nerodo.

„Komentuoti, ar šiais metais Neringoje auga ar krenta turistų skaičius, galėsime tik turėdami visų metų apgyvendinimo įstaigų duomenis, t. y. kitų metų pradžioje.

Praėjusiais metais Neringoje turistų skaičius augo daugiau nei 4 procentais. Tai buvo didesnis augimas nei Druskininkuose, bet, be abejo, pagal absoliutų turistų skaičių Neringa stipriai atsilieka nuo kitų kurortų“, – pripažino ji.

Praėjusiais metais Neringos savivaldybėje buvo apgyvendinti beveik 62 tūkst. turistų, iš jų – 24431 užsienio turistas ir 37293 Lietuvos gyventojai.

Neringos kurorte ypatingai jaučiamas sezoniškumas ir pagrindiniai vietinių ir užsienio turistų srautai čia būna tik birželio–rugsėjo mėnesiais, pažymi ji.

Užsienio turistų sumažėjimas Neringos savivaldybėje 2017 metais lyginant su 2016 m. buvo nežymus, siekė 2,5 proc.

Tuo metu vietinių turistų augimas 2017 metais Neringoje buvo gana nemažas, jų augo 9,3 procentais.

Vis dėlto I. Trakimaitė-Šeškuvienė pripažįsta, kad kurortas stokoja aiškios vizijos.

„Neringos kurortas yra nacionalinio parko teritorijoje, tai yra saugoma teritorija, kuriai yra taikoma daugybė įvairių apribojimų, ir tai didelė šio kurorto problema, nes jis nėra vystomas. Neringoje yra infrastruktūros, viešbučių, pramogų trūkumas, ir iš tiesų šis kurortas, išgyvena patį ryškiausią sezoniškumą iš visų Lietuvos kurortų.

Tris mėnesius kurortas būna gyvas, o kitus devynis – visai apmiręs. Visiškai atvirkščiai yra su Birštonu, Druskininkais, kurie visus metus būna gyvi, siūlo daug pramogų – vandenlenčių parkų, SPA paslaugų, baseinų, masažų, vaikų žaidimų aikštelių.

Dabar pati atostogauju Palangoje, tai, galiu pasakyti, ji nuostabiai susitvarkiusi – žydi gėlynai, puikiai išvystyta infrastruktūra, pastatyti nauji tualetai. Šalia Palangos yra didžiausias vandenlenčių parkas Lietuvoje, batutų parkai ant vandens, tikrai pramogų pasiūla yra labai didelė, tačiau ir Palangai vis dar sudėtinga tvarkytis su sezoniškumo problema, nes čia trūksta pramogų, veiklų šaltuoju metų laiku.

Neringa yra tiesiog įkalinta, todėl, kad yra saugomoje teritorijoje, ir plėstis ten nėra didelių galimybių. Natūralu, kad ir turizmas negali labai stipriai augti, nors tai nuostabus ir unikalus gamtos kampelis ir visi, kurie mėgsta ramų poilsį gražioje gamtoje su malonumu atostogauja Neringoje“, – sakė ji.