Visoje Europos Sąjungoje minėtas santykis sumažėjo nuo 81,6 proc. iki 81,5 proc. Palyginti su pirmu 2017 metų ketvirčiu, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis krito tiek euro zonoje (nuo 89,2 proc. iki 86,8 proc.), tiek visoje ES (nuo 83,6 proc. iki 81,5 proc.).
2018 metų pirmo ketvirčio pabaigoje skolos vertybiniai popieriai sudarė 80,8 proc. euro zonos ir 81,7 proc. ES valdžios sektoriaus skolos. Paskolos sudarė atitinkamai 16,2 proc. ir 14,2 proc. Valiuta ir indėliai sudarė 3,0 proc. euro zonos ir 4,1 proc. ES valdžios sektoriaus skolos.
Didžiausias valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis pirmo 2018 metų ketvirčio pabaigoje užfiksuotas Graikijoje (180,4 proc.), Italijoje (133,4 proc.) ir Portugalijoje (126,4 proc.). Žemiausias jis buvo Estijoje (8,7 proc.), Liuksemburge (22,2 proc.) ir Bulgarijoje (24,1 proc.).
Palyginti su ketvirtu 2017 metų ketvirčiu, skolos ir BVP santykio padidėjimas 2018 metų pirmo ketvirčio pabaigoje užfiksuotas dvylikoje šalių narių, o šešiolikoje jis sumažėjo. Didžiausias santykio padidėjimas fiksuotas Belgijoje (+2,9 proc. punkto), Graikijoje (+1,8 proc. punkto), Italijoje (+1,6 proc. punkto), Slovėnijoje (+1,4 proc. punkto) ir Čekijoje (+1,1 proc. punkto). Didžiausias sumažėjimas registruotas Latvijoje (-4,4 proc. punkto), Lietuvoje (-3,5 proc. punkto), Kipre (-2,8 proc. punkto) ir Švedijoje (-2,6 proc. punkto).
Palyginti su pirmu 2017 metų ketvirčiu, tik Graikija registravo skolos ir BVP santykio padidėjimą pirmo 2018 metų ketvirčio pabaigoje (+2,7 proc. punkto). Didžiausi sumažėjimai registruoti Kipre (-11,3 proc. punkto), Airijoje (-6,5 proc. punkto), Kroatijoje (-6,4 proc. punkto), Maltoje (-6,2 proc. punkto) ir Slovėnijoje (-5,3 proc. punkto).
