Aštuonių finansų ministrų laiške rašoma, kad spartesnis sprendimų priėmimas būtinas atsižvelgiant į britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES) ir ES politinį ciklą – kitąmet vyks Europos Parlamento rinkimai, kurie apsunkins sprendimų priėmimą.

„Jungtinės Karalystės sprendimas palikti Europos Sąjungą, nors ir nuviliantis, turi tapti paskata dukart padidinti pastangas vystant ir integruojant ES kapitalo rinkas“, – rašoma viešai išplatintame laiške.

Finansų ministras Vilius Šapoka laišką pasirašė kartu su Airijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Nyderlandų, Suomijos ir Švedijos kolegomis.

Šios Šiaurės Europos šalys vykdo liberalią ekonominę politiką ir paskutiniu metu ėmė glaudžiau bendradarbiauti, kad sustiprintų savo įtaką pasitraukus tradiciniams sąjungininkams britams.

Lietuva su kitais šiaurės europiečiais taip pat nori atsvaros Prancūzijos iniciatyvai kurti bendrą euro zonos biudžetą – nerimaujama, kad per jį perskirstant lėšas daugiausia paramos teks pietų šalims.

Šapoka: finansavimas palengvės

Šalininkai sako, kad valstybių narių kapitalo rinkų integravimas pagerins finansavimo galimybes mažesnėms įmonėms, o tai ypač svarbu, kai ES nebeliks svarbiausio finansų centro Londone.

Lietuvos finansų ministro teigimu, sprendimų pirmiausia tikimasi dėl investicinių bendrovių reguliavimo peržiūros, padengtųjų obligacijų standartų, sąlygų finansų technologijų ir žaliųjų finansų plėtrai.

„Manome, kad yra pakankamai laiko, kad spėtume pasinaudoti šiuo galimybių langu dėl šių priemonių“, – BNS sakė V. Šapoka.

Jo teigimu, šios sritys ypač svarbios Lietuvai, kuri siekia tapti „fintech“ centru Šiaurės Europoje ir trečioji Europoje išleido žaliąsias obligacijas.

Europos Komisija skelbia, kad veiksmų planas dėl kapitalo rinkų sąjungos laipsniško kūrimo turėtų būti įgyvendintas ne vėliau kaip 2019 metais.

Tačiau, kaip rašo „The Financial Times“, Briuselis pripažįsta, kad pažanga yra netolygi ir derinant nemažai pagrindinių teisės aktų buvo įklimpta į derybas tarp nacionalinių vyriausybių ir Europos Parlamento.

V. Šapokos teigimu, alternatyvų bankiniam finansavimui didėjimas yra itin svarbus smulkioms ir vidutinėms, naujoms aukštųjų technologijų įmonėms.

„Tam, kad ekonomikos struktūra keistųsi sparčiau link aukštesnės pridėtinės vertės, privalome pasiūlyti alternatyvas“, – kalbėjo V. Šapoka.