Santechnikos, elektros tvarkymo ar įvairius statybos darbus atliekantis vaikinas kas mėnesį prisiduria po kelis šimtus eurų, tačiau jei tai būtų pagrindinė jo veikla, kaip pats teigia, galėtų uždirbti ir iki 2000 eurų „į rankas“.
DELFI jau rašė, kad gerų meistrų paieška – daug laiko ir kantrybės reikalaujantis darbas. Dažniausiai meistrai randami per draugų, pažįstamų rekomendacijas, tačiau tai nereiškia, kad problema greit bus išspręsta, mat meistrų užimtumas – itin didelis.
Neretai dėl smulkių darbų į namus jie net nevažiuoja, o jei atvažiuoja – sunku nesutikti su siūloma kaina, nenorint vėl pradėti paieškų.
Dominykas (vardas pakeistas – DELFI) sutiko pasidalinti savo istorija. Jį stebina, kiek daug už šias paslaugas linkę sumokėti lietuviai, ir kiek daug broko atranda po kitų meistrų apsilankymų.
„Esame vaikai iš kaimo“
Papasakoti savo patirtį Dominykas sutinka tik anonimiškai, nes dažniausiai šia „popamokine“ veikla verčiasi nelegaliai.
Kai atsikrausčiau į Vilnių, tai pas vienus, tai pas kitus draugus nuvažiuodavau kažko patvarkyti. Paskui jie paprašydavo nuvažiuoti pas jų draugus, tai taip viskas ir prasidėjo, pradėjau už tai imti pinigus.“
Taip pamažu Dominykas susikūrė savo klientų ratą, o atsiradus feisbuko grupei „Gerų meistrų kontaktai“, jį nuolat kažkas parekomenduodavo komentaruose, taigi darbo atsirado dar daugiau.
„Tai nėra mano pagrindinis darbas, o be pagrindinio turiu dar ne vieną tokią „popamokinę“ veiklą. Bet Vilniuje būti meistru tikrai apsimoka, nes situacija tokia, kad geras meistras arba jau išvažiavęs į užsienį ir emigravęs arba, jeigu dar liko Lietuvoje, – užsikėlęs kosmines kainas. Taigi mes (turi omenyje save ir dar porą draugų – DELFI) nekeliam kainos iki aukštumų, taip ir dirbam“, – pasakoja jis.
Stebina, kiek užsiprašo meistrai
Dominyką stebina, kiek kiti meistrai prašo už paprastus darbus. Dar labiau glumina tai, kad lietuviai yra linkę sumokėti prašomą sumą.
„Pavyzdžiui, jeigu reikia tiesiog pajungti rozetę, kur jau yra atvesti laidai, viskas sujungta, ar reikia tiesiog pakabinti lempą, paimu apie 7 eurus.
Normali kaina už tai Vilniuje yra iki 15 eurų, tačiau meistrai visus darbus išskiria atskirai, todėl galutinė kaina išeina didesnė. Jie ima pinigus atskirai už probavimą, kabelio vedimą, dėžutės įėjimą ir pan.“, – pasakoja Dominykas.
Vaikinas kainas nustato pagal tai, kokios dominuoja rinkoje.
Ta kaina labai priklauso nuo darbo, pavyzdžiui, vienu metu turėjome iškalti balkoną lentelėmis. Patikrinome, kiek ima kiti meistrai, ir pasiūlėme kokiais 50–100 eurų mažiau“, – paaiškina jis.
Tačiau kai kurios meistrų įvardijamos kainos pribloškia ir jį patį.
„Anksčiau už vieną santechnikos taško taisymą meistrai imdavo 70 litų. Šiandien aš paimu už tai 20 eurų, ir tai yra labai pigu, tačiau bet kuris kitas meistras paima apie 50 eurų.
Bet, manau, mokėti 50 eurų už tai, kad kažkas atvažiuoja, atsuka ir prisuka du varžtus, kad įstatytų čiaupą, kai pats čiaupas tiek nekainuoja, yra visiška nesąmonė“, – sako jis.
Glumina, kad jau nieko negalime pasidaryti patys
Dominyką taip pat stebina, kad šiandien žmonės negali patys pasidaryti net pačių paprasčiausių, elementariausių darbų.
Jie sutinka užmokėti keliasdešimt eurų už 5 minučių darbą, kurį nesunkiai galėtų padaryti patys tiesiog pabandę ar pasižiūrėję porą youtube.com vaizdo įrašų.
„Žmonės jau nemoka net paprastos rozetės susitvarkyti. Tarkime, vienam informatikų biurui sujunginėjau šviestuvus. Vėliau man skambina draugas, kuris visus užsakymus kuruoja, išrašinėja sąskaitas, ir sako, kad kažką blogai padariau, rozetė iškrito iš sienos, ja neįmanoma naudotis.
Nulėkiau į vietą, aišku, radau rozetę, prie kurios nebuvau net nagų prikišęs – tai buvo sena, standartinė rozetė virtuvėje. Bet linksmiausia dalis, kad gnybtai, laikantys rozetę sienoje, turi papildomus varžtukus, kurie po kurio laiko atsileidžia ir reikia tiesiog iš naujo išsukti ir įsukti rozetę.
Realiai tu turi įsukti du varžtukus, o tai užtrunka dvi minutes. Na, gerai, 5 minutes labai stipriai plušant. Tai yra visiškai elementaru, darbo – praktiškai nulis. Klausiau, kodėl jie patys neprisisuka tos rozetės, tai man atsakė, kad jiems baisu, nes gali elektra nutrenkti.
Tokiam darbui net elektros neatjungiau. Jį atlikau per kelias minutes ir dar galvojau, ką man čia nuveikus, kad bent rimčiau atrodyčiau kitų akyse, nes gėda tiek trumpai pabūti ir pasiimti 20 eurų. Manau, žmonės tiesiog nenori kišti rankų, todėl ir sutinka mokėti tiek, kiek paprašoma“, – svarsto jis.
„Jeigu žmogus nori – mes tikrai galime išrašyti sąskaitą. Tačiau darbas brangs 50–100 eurų, tai priklauso nuo darbų trukmės, nes patentas mažiausiai 5 dienom kainuoja apie 40 eurų, todėl dažniausia žmonės nesuka sau per daug dėl to galvos. Bet tikrai būna tokių, kurie sutinka mokėti ir didesnę kainą, kad gautų sąskaitą“, – pasakoja jis.
Randa kitų meistrų broko
Dominykas neslepia, kad pats šia veikla užsiima ne dėl pinigų, o dėl patirties.
„Į kiekvieną užsakymą žiūriu kaip į pamoką, nes, ne paslaptis, pats galvoju statytis namą. Taigi mano logika tokia – pasimokysiu, pats daugiau išmoksiu, ir man bus lengviau. O jeigu dar gaunu už tai pinigus – kodėl gi ne“, – teigia jis, nesigrauždamas, kad veikla užsiima daugiausia nelegaliu būdu.
Kas mėnesį jo uždirbama suma skiriasi, tačiau ši veikla leidžia jam prisidurti apie porą šimtų eurų. Jeigu tuo užsiimtų rimtai, ne po savo darbo valandų, galėtų gyventi be rūpesčių.
„Meistrui uždirbti 800– 1000 eurų „į rankas“ yra vienas juokas. Normalūs, geri meistrai uždirba apie 2000 eurų per mėnesį“, – pažymi.
Tačiau jis sutinka, kad reikia stipriai padirbėti norint rasti gerą meistrą. Jam ne kartą teko matyti siaubingą kitų meistrų paliktą broką, jį taisyti.
„Išties patenku į daug kuriozinių situacijų, ir tai man labai keista. Pavyzdžiui, kai kurie meistrai sugeba sujungti aliuminius laidus su variniais. Tada įvyksta aliuminio laido oksidacija ir po kurio laiko normaliai nebeprateka elektros srovė.
Paskutinį kartą važiavome kloti plytelių ir radome seniau paklotas plyteles, kurios sudėtos kreivai, siūlės užteptos tragiškai, atrodo, kad kažkas su pirštu jas tepė.
Arba, pavyzdžiui, vonios kampus tarp plytelių būtina sutepti hermetiku, o ne fuga, nes jei sutepi fuga – toks kampas greit sutrūksta, nebūna stabilus. Kiek aiškinausi, kas pridaro tokio broko, gal žmonės patys bando kažką pasidaryti, išaiškėja, kad čia kitų meistrų darbas. Tokių kuriozinių situacijų išties daug“, – pripažįsta jis.
