Nors Vokietijos politikai ir žiniasklaida ne kartą tvirtino, kad programa pakenkė taupantiems bei padėjo finansine atsakomybe negarsėjančioms valstybėms Pietų Europoje, ECB atsikerta, jog kiekybinis skatinimas buvo naudingas visiems.

Vokietijos leidinys „Bild“ 2015 metų gruodį, praėjus keliems mėnesiams nuo programos pradžios, publikavo straipsnį su antrašte „Mes niekada nebegausime taupymo pajamų“.

Tačiau ECB tyrimas, kurį sudarė penki centrinio banko ekonomistai ir vienas neutralus ekspertas, rodo, kad nuostolius vienoje srityje atsveria nauda kitoje ir išaugęs darbuotojų samdymas bei darbo užmokestis demonstruoja, jog programa padėjo žmonėms visose pajamų kategorijose, įskaitant ir Vokietijoje.

„Pastarųjų metų pinigų politika buvo naudinga daugumai namų ūkių bei neprisidėjo prie turto, pajamų ar vartojimo nelygybės“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

Ataskaita nėra Frankfurte veikiančio centrinio banko oficiali pozicija. ECB savo oficialią poziciją reiškia per pranešimus po reguliarių susitikimų bei pirmininko Mario Draghi (Marijaus Dragio) spaudos konferencijas.

Tyrėjai siekė įvertinti bendrą kiekybinio skatinimo programos įtaką per įvairius aspektus – namų kainas, būsto paskolų įmokas, investicijų vertės augimą ar kritimą, darbo užmokestį bei taupymo pajamas.

Tyrimas nustatė, kad tiesioginiai ir akivaizdūs nuostoliai, pavyzdžiui, nulinės taupymo pajamos dėl rekordiškai žemų palūkanų, buvo atsvertos netiesioginės naudos. Vienas iš pateiktų tiesioginės naudos pavyzdžių yra žmonių grįžimas į darbo vietas, nes skatinamoji politika euro zonos ūkyje padidino paklausą.

Ekspertai taip pat nustatė, kad žemiausias pajamas gaunančio euro zonos gyventojų segmento, kurio vidutinė turto vertė siekė tik 1,1 tūkst. eurų, turto vertė po vienerių programos metų ūgtelėjo 2,5 proc., tuo tarpu turtingiausio penktadalio gyventojų vertė išaugo 1 procentu. Gini koeficientas, kurį ekonomistai dažnai naudoja kaip pajamų nelygybės matą, kiekybinio skatinimo programos laikotarpiu nežymiai sumenko.

ECB jau yra pasiruošęs užbaigti itin lengvos pinigų politikos laikus bei iki metų pabaigos nutraukti obligacijų supirkimo programą.

Tačiau nepaisant didžiulio masto skatinimo programos, ECB sunkiai sekasi pasiekti norimą 2 proc. metinės infliacijos ribą. Bet M. Draghi ir ECB valdančiosios tarybos nariai tvirtina, kad infliacija jau artėja prie pageidaujamo lygio.

JAV Federalinio rezervo sistema (FSR), Japonijos bankas ir Anglijos bankas taip pat anksčiau vykdė ar tebevykdo panašias programas. FSR savo programą užbaigė savo balanse sukaupusi apie 4,5 trln. JAV dolerių vertės obligacijų, kol galiausiai pradėjo mažinti investicijų portfelį bei kelti palūkanas.

Savo ruožtu Anglijos bankas kovą paskelbė panašų tyrimą, kuriame teigiama, kad ekonomikos skatinimo priemonių įtaka turto ir pajamų nelygybei yra maža, o JAV ekonomistai 2014 metais priėjo prie išvados, jog FSR ekonominio skatinimo priemonės sumažino nelygybę.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją