Verslininko Roberto Dargio vadovaujama Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) laikoma viena įtakingiausių verslo organizacijų šalyje. Daugiau kaip 20 metų ji nemokamai naudojasi valstybei priklausančiomis patalpomis A. Vienuolio gatvėje prie pat Nacionalinio operos ir baleto teatro. Visai netoliese yra Vyriausybė ir daugelis ministerijų.
Premjeras Saulius Skvernelis ir jo patarėjai dar praėjusiais metais viešai žadėjo peržiūrėti tvarką, pagal kurią pelno siekiančias įmones vienijančios organizacijos nieko nemoka už naudojimąsi visiems mokesčių mokėtojams priklausančiu turtu.
Tačiau Turto bankas ir toliau siūlo leisti LPK nemokamai naudoti prestižinėje vietoje esančias didžiules patalpas.
Visiškai neaišku, kodėl valstybės įmonė nesiekia papildomų pajamų ir neparduoda patalpų (mokestinė jų vertė viršija 1 mln. Eur) ar jų nenuomoja. Juo labiau kai pati LPK iš patalpų eksploatacijos gauna nemenkas pajamas.
Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje LPK, be kita ko, nurodo vykdanti ir ūkinę – komercinę veiklą. 2017 m. jos pajamos yra uždirbtos ir iš pastato eksploatacijos paslaugų.
Per metus iš patalpų administravimo veiklos LPK teigia gavusi 31,1 tūkst. Eur pajamų, patyrusi 19,9 tūkst. Eur sąnaudų ir pasiekusi 11,2 tūkst. Eur teigiamą rezultatą. Taigi, bent jau teoriškai šios veiklos pelningumas buvo 36 proc.
Nuomoja ar naudoja nemokamai?
LPK nemokamai naudojamose patalpose yra įsikūrusios ir kai kurios jos narės, šakinės asociacijos.
Pvz., Lietuvos spaustuvininkų asociacija, registruota minėtose patalpose, finansinėje ataskaitoje nurodo, kad biuro nuoma ir komunalinės paslaugos pernai jai atsiėjo 3200 Eur (2 Eur daugiau nei 2016 m.).
Spaustuvininkų asociacija neatsakė į DELFI klausimus el. paštu. Telefonu direktorė Kristina Rakauskaitė taip pat nepaaiškino iš ko ir už kiek nuomoja biurą – paprašiusi perskambinti vėliau į skambutį neatsiliepė.
Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija taip pat glaudžiasi LPK valdomose patalpose. Sprendžiant iš finansinės ataskaitos, praėjusiais metais patalpų išlaikymas šiai asociacijai atsiėjo 1418 Eur (nedetalizuotos „kitos veiklos sąnaudos“ siekė 45 tūkst. Eur arba beveik pusę visų sąnaudų).
Tiesa, šios asociacijos direktorius Giedrius Mažūnaitis tikino, kad iš LPK patalpų nenuomoja, o naudoja nemokamai, tik LPK sumoka už komunalines ir kitas paslaugas.
Vis dėlto kai kurie asmenys, gerai susipažinę su LPK veiklos užkulisiais, DELFI neoficialiai pasakojo, kad kitoms asociacijoms ir įstaigoms patalpų nuomą LPK įformina sutartimis už įvairias paslaugas. Esą panaši praktika taikoma ne tik LPK.
Patalpos pelningos dėl apskaitos ypatumų
Paklausta apie patalpų administravimo pelningumą ir nuomą jose registruotoms asociacijoms, LPK Komunikacijos departamento direktorė Asta Rinkevičiūtė komentavo:
„Pirmiausiai norime atkreipti dėmesį, kad LPK yra ne pelno organizacija ir patalpų, kurias pagal panaudos sutartis LPK valdo ir naudoja, nėra perleidusi (sudariusi nuomos ar panaudos sutarčių) tretiems asmenims.
A. Rinkevičiūtė taip pat nurodė, kad finansinės ataskaitos komercinės veiklos eilutėje yra įrašytos lėšos, kurios skiriamos Lietuvos verslo atstovo biuro patalpoms Briuselyje.
„LPK, kaip didžiausia verslo asociacija Lietuvoje, yra prisiėmusi atsakomybę administruoti ir koordinuoti verslo atstovavimo bei nacionalinių interesų gynimo ES analogiškose verslo asocijuotose struktūrose veiklas. Atstovo Briuselyje ataskaitos teikiamos visoms Lietuvos verslo asociacijoms“, – aiškino direktorė.
Anot jos, teigiamas skirtumas minėtoje eilutėje susidaro dėl apskaitos ypatumų: neatlygintinai Vienuolio g. 8 esančiomis patalpomis besinaudojantys LPK nariai dengia bendras išlaidas (komunalinių, šildymo, valymo, interneto, organizacinės technikos naudojimo), tačiau šių patalpų administravimo sąnaudos patenka prie bendrų LPK veiklos sąnaudų.
Praranda milijonus eurų
Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento laikinoji direktorė Jurgita Grebenkovienė informavo, kad valstybinio audito „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ metu nustatyta viena iš problemų: dalis ne viešojo sektoriaus įstaigų, gaunančių patalpas panaudos pagrindais, uždirba iš narių ar savo veiklos pajamų.
„Audito metu patikrinę 63 viešąsias įstaigas, asociacijas, labdaros ir paramos fondus, kuriems panaudos pagrindais buvo perduotos patalpos, nustatėme, kad 30 (48 proc.) iš jų viešai nurodo teikiantys įvairias mokamas paslaugas, pavyzdžiui: tvarko apskaitą ūkininkams, rengia verslo planus ir kt. Taigi, valstybė remia ūkine veikla besiverčiančius subjektus, perduodama neatlygintinai naudotis valstybės nekilnojamąjį turtą“, – komentavo vadovė.
Anot jos, Konkurencijos taryba, įvertinusi tokius atvejus, ne kartą konstatavo, kad tai yra ydinga valstybės NT naudojimo praktika, o valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas ūkio subjektams neturėtų būti perduodamas neatlygintinai.
„Audito metu įvertinę šį procesą nustatėme, kad bankas tikrina, ar panaudos pagrindais perduodant nekilnojamojo turto objektus yra pateikti visi teisės aktuose numatyti dokumentai. Taigi, derinimas yra formalus ir neturi įtakos turto valdytojų sprendimams turtą perduoti panaudos pagrindais“, – konstatavo J. Grebenkovienė.
Jos teigimu, problemų kyla ir dėl panaudos pagrindais perduoto valstybės nekilnojamojo turto naudojimo kontrolės, nes ji ne visuomet vykdoma tinkamai.
Audito metu nustatyta, kad ši kontrolė kai kuriose institucijose turėjo trūkumų. Pvz., ne visos panaudai perduotos patalpos buvo apdraustos, beveik 62 proc. patikrintų panaudos gavėjų (207 iš 335 tikrintų) nepateikė panaudos davėjams ataskaitų, kaip naudojamas nekilnojamasis turtas.
„Manome, kad teisė valstybės nekilnojamąjį turtą perduoti panaudos pagrindais turi būti peržiūrėta. Finansų ministerijos skaičiavimu, jei visas valstybės nekilnojamasis turtas, kuris yra perduotas ne viešojo sektoriaus įstaigoms, būtų išnuomotas, pajamos per metus sudarytų apie 7,5 mln. Eur“, – reziumavo laikinoji direktorė.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose yra apie 29,9 tūkst. mokytojų ir mokyklų vadovų. Jeigu Vyriausybė nuspręstų pasiimti galimas pajamas iš NT nuomos, kiekvienam mokytojui galėtų skirti papildomus 250 Eur per metus.
Šiais metais ne kartą buvo kilę protestų dėl mažų atlyginimų, mokamų ne tik pedagogams, bet ir bibliotekų, kultūros ar socialiniams darbuotojams, gydytojams.
Laikas bėga, nesustoja
Praėjus daugiau nei pusmečiui, situacija mažai pasikeitė. Nors LPK patalpos perduotos Turto bankui, šis ir toliau siūlo pramonininkams patalpas suteikti nemokamai.
„Kaip ir buvo žadėta, Vyriausybė imasi iš esmės spręsti valstybės administracinės paskirties turto valdymo problemą. Finansų ministerija jau parengė ir pateikė Vyriausybei valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektą.
Jame siūloma gerokai sumažinti panaudos subjektų ratą, peržiūrėti turto panaudos, asociacijoms, paramos ir labdaros fondams, socialinėms įmonėms sąlygas. Planuojama, kad nemokamai valstybės patalpas galės gauti tik tos asociacijos, kurios vienija socialinę atskirtį patiriančias visuomenės grupes ir vykdančioms veiklas socialinėje srityje“, – laiške DELFI situaciją komentavo Vyriausybės Ryšių su visuomene skyrius.
Kitos asociacijos, fondai ar įmonės esą galės dalyvauti viešuose nuomos konkursuose. Kaip praėjusiais metais, taip ir dabar, Vyriausybės atstovai nenurodo konkrečios datos, kada valstybei priklausantis turtas nebebus dalijamas veltui.
„Atkreipiame dėmesį, jog pagal galiojančius įstatymus LPK, kaip ir kitos asociacijos, paramos ir labdaros fondai ar socialinės įmonės, atitinkančios įstatyme nurodytus kriterijus, gali gauti panaudą, tačiau panaudai gautų patalpų nuomoti negali. Panaudos gavėjai nuomoti gali tik jų nuosavybei priklausantį turtą“, – teigiama Vyriausybės atsakyme.
Čia taip pat nurodoma, kad Finansų ministerija jau kreipėsi į LPK ir laukia paaiškinimų dėl jų gaunamų pajamų iš patalpų administravimo. Gavus paaiškinimą bus priimti reikiami sprendimai.
