JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praėjusią savaitę liepė pradėti papildomų 10 proc. muitų įvedimo iš Kinijos importuojamoms 200 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms procedūrą.
Naujuosius muitus Vašingtonas taikys tūkstančių pavadinimų kiniškoms prekėms, kaip antai maisto produktams, tabakui, chemijos prekėms, anglims, plienui, aliuminiui, automobilių padangoms, baldams, medienos dirbiniams, gyvūnų pašarui, kilimams, dviračiams ir kt.
Liepos 6-ąją Jungtinės Valstijos įvedė 25 proc. importo muitus 34 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms. Pekinas ėmėsi tokių pat atsakomųjų priemonių.
Į naują prekių, kurioms JAV ketina nustatyti didesnius importo muitus, sąrašą įtraukta daugiau gatavų produktų, kuriuos galima pakeisti analogiškomis prekėmis iš kitų šaltinių, pažymėjo P. Gupta.
Dėl to, jo nuomone, Kinijoje bus perkama mažiau tokių produktų.
„Kalbant apie prekybos apimčių mažėjimą“, naujieji muitai, jeigu jie bus įvesti, „suduos didesnį smūgį“, pareiškė bankininkas interviu CNBC.
Jis pažymėjo, kad per pirmąjį muitų didinimo etapą daugiausia buvo nusitaikyta į įrenginių, įskaitant mobiliuosius telefonus ir asmeninius kompiuterius, dalis. Alternatyvių tokių produktų tiekimo šaltinių nėra daug, todėl paklausos sumažėjimas, kurį gali paskatinti didesnių muitų taikymas, gali būti ne toks reikšmingas kaip vartojimo prekių atveju.
„Šiuo atveju tokių produktų kainos dėl muitų padidės 5–10 proc. ir ši našta, mano nuomone, bus perkelta galutiniam vartotojui. Nemanau, kad Kinijos eksportas dėl to artimiausiu metu sumažėtų. Naujai tiekimo grandinei sukurti reikės mažiausiai dvejų metų“, – pareiškė P. Gupta.
Tuo tarpu Vašingtonas taip pat rengia apribojimus 16 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos elektronikos pramonės gaminių eksportui į Jungtines Valstijas.