Paskutiniais Darbo biržos duomenimis, Lietuvoje buvo 11 638 laisvų darbo vietų ir 143 082 bedarbių. Taigi, daugiau nei 90 proc. Darbo biržoje registruotų bedarbių įsidarbinti nėra galimybių. Tiesa, šimtaprocentinio užimtumo idėjos pasaulis atsisakė jau seniai – dar XX amžiuje.
Bendras šalies nedarbo lygis 2018-ųjų gegužę siekė 6,8 proc., tačiau, pavyzdžiui, Zarasų rajono savivaldybėje jis siekė net 14,9 proc., Lazdijų – 14,5 proc., Jurbarko – 14,2 proc., Kelmės – 13,8 proc., Kalvarijos – 13,6 proc.
Egzistuoja nedarbo lygio vidurkis, kuriam esant situacija vertinama kaip normali. Paprastai jis siekia 6–8 proc. Tačiau, kaip pažymi B. Gruževskis, Lietuvoje natūraliu nedarbu laikytinas 4–5 proc. rodiklis.
Lietuva turėtų siekti mažesnio nedarbo lygio
Nors kai kur 6–8 proc. nedarbo lygis būtų laikomas normaliu, Lietuvoje jis turėtų būti mažesnis, sako B. Gruževskis.
„Natūralus nedarbo lygis yra susijęs su ekonomikos išsivystymo lygiu – kuo ekonomikos išsivystymo lygis yra aukštesnis, tuo žemesnis yra natūralus nedarbo lygis. Nedarbo lygiui įtaką daro ir politinė sistema. Esama dviejų pagrindinių modelių. Vienas jų yra liberalusis, kurioje mažiau socialinių garantijų, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių, daugiau žmonių asmeninės atsakomybės. Kitas modelis – socialdemokratinis, kur labiau taikomos aktyvios priemonės, nedarbo lygis suvokiamas kaip labai neigiamas socialinis ekonominis blogis. Tose šalyse, kurios taiko socialdemokratinį modelį, natūralus nedarbo lygis – mažesnis.
Lietuva šių dviejų nedarbo lygiui įtakos turinčių dedamųjų atžvilgiu yra viduryje. Esame pakankamai išsivysčiusi ekonomika, kita vertus, stengiamės proaktyviai veikti darbo rinką, nors aktyvias darbo rinkos politikos priemones šalis finansuoja kukliai. Esant tokioms aplinkybėms, natūralus nedarbo rodiklis Lietuvoje turėtų būti 4–5 proc.“, – kalba B. Gruževskis.
Tokius ir dar mažesnius rodiklius Lietuva buvo pasiekusi prieš krizę, kada 2007-aisiais nedarbo lygis buvo kritęs ir žemiau 4 proc. Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis, 5 proc. rodiklį šiuo metu yra pasiekusi Bulgarija bei Estija, Rumunijoje ir Austrijoje nedarbo rodiklis – 4,6 proc., Jungtinėje Karalystėje šis rodiklis – 4,1 proc. Žemiau 4 proc. rikiuojasi Malta (3,9 proc.), Nyderlandai (3,9 proc.), Lenkija (3,8 proc.), Vengrija (3,7 proc.), Norvegija (3,7 proc.), Vokietija(3,4 proc.), Islandija (2,8 proc.),Čekija (2,3),
Bedarbių skaičių, paskutiniais duomenimis siekiantį 143 082, pašnekovas vadina dideliu, ypač turinti mintyje tai, kad darbuotojų trūksta. Pasak jo, apie 30 proc. tų žmonių – ilgalaikiai bedarbiai, tačiau ne visi jie yra ir socialinės paramos gavėjai, neieškantys darbo ir pasitenkinantys pašalpomis. Kai kurie neturi galimybės įsidarbinti dėl struktūrinop nedarbo: jie yra išsilavinę, galėtų dirbti, tačiau negali keisti gyvenamosios vietos, o jų gyvenamojoje vietoje laisvų darbo vietų tiesiog nėra.
„Dabar yra fiksuojama 11 638 laisvų darbo vietų, tačiau buvo laikai, kai tokių vietų buvo 20 000, 2017-aisiais per metus buvo užregistruota daugiau nei 200 000 laisvų darbo vietų, tačiau nedarbas greitai nesumažėjo. Dažnai darbo vietos atsiranda ten, kur nėra galinčių jas užimti. Tiesa, dabar darbdaviai vis dažniau pasirūpina savo darbuotojų pavėžėjimu iki darbovietės, tokiu būdu bandydami spręsti struktūrinio nedarbo problemą“, – kalba pašnekovas.
Darbdavių poreikiai ir darbuotojų lūkesčiai prasilenkia
Darbo paieškos svetainės cvonline.lt rinkodaros vadovė R. Karavaitienė pastebi, kad Darbo biržos ir darbo skelbimų portalų auditorija skiriasi.
„Tai pasakytina kalbant tiek apie darbą siūlančias įmones, tiek apie darbo ieškančius kandidatus. Darbo biržoje yra nemaža dalis ilgalaikių bedarbių, tuo metu darbo skelbimų portaluose kandidatai – aktyvūs ir motyvuoti, keičiantys vieną darbą į kitą. Mūsų portale esantys darbdaviai – daugiausia didelės, tarptautinės įmonės, jos linkusios investuoti į personalo paiešką, Darbo biržoje neretai įmonės tikisi, kad personalą galima susirasti be didesnių pastangų ir investicijų, darbuotojų paieškos pernelyg nesureikšmina“, – pažymi R. Karavaitienė.
Pasak D. Žičkaus, vidutiniškai cv.lt kiekvieną mėnesį yra matomi daugiau nei 5 000 skelbimų, tuo metu cvonline.lt, anot R. Karavaitienės, kas mėnesį pasirodo apie 4 000 darbo pasiūlymų.
R. Karavaitienė skaičiuoja, kad cvonline.lt duomenų bazėje aktyvių naudotojų yra apie 214 tūkst., nemaža dalis jų yra dirbantys, tačiau juos domina geresni darbo pasiūlymai. Per mėnesį įrašoma naujų arba atnaujinama apie 3,5 tūkst. gyvenimo aprašymų.
Savo ruožtu D. Žičkus pažymi, kad cv.lt kiekvieną mėnesį yra atnaujinama arba įkeliama naujų apie 10 000 gyvenimo aprašymų. Tačiau, pašnekovo manymu, aktyviai darbo ieškančių žmonių portale yra daug daugiau.
Tačiau į tas sritis, kurių labiausiai ieško darbdaviai, mažiausiai žvalgosi kandidatai, pastebi R. Karavaitienė.
„Ieškantieji darbo pirmenybę teikia teisės, kultūros, rinkodaros, žiniasklaidos, žmogiškųjų išteklių, švietimo srities darbo pasiūlymams. Tuo metu didžioji dalis darbdavių skelbimų yra skirti IT srities specialistams, gamybos srities darbuotojams ir inžinieriams, reikalingi klientų aptarnavimo specialistai, pardavimų vadybininkai“, – kalba R. Karavaitienė.
D. Žičkus pastebi panašias tendencijas. Pasak jo, daugiausia skelbimų talpinama klientų aptarnavimo, pramonės, IT, telekomunikacijos, paslaugų, aptarnavimo, pardavimo, konsultavimo srityse. Sritys, kurių skelbimai sulaukia daugiausia peržiūrų, jo teigimu, yra rinkodara, reklama, vadovybė, ryšiai su visuomene, žiniasklaida, transporto vairavimas, energetika.
