„Šviesos konversija“ savo gamybinę bei mokslinę veiklą rengiasi plėsti naujai atidaromame bendrovės pastate, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

2013 metų pabaigoje ši įmonė persikėlė į naują 4050 kv. m pastatą, kuriame įsikūrė lazerių ir netiesinės optikos prietaisų tyrimų bei gamybos padaliniai, švaros patalpų blokas bei administracija.

Šių metų liepos 12 d. įmonė išsiplėtė dar labiau – buvo atidarytas naujas 2500 kv. m korpusas, kuriame bus plečiama gamyba, atliekami moksliniai tyrimai ir kuriami nauji modernūs lazeriai. Taigi bendrovės mokslinės ir gamybinės patalpos prasiplės iki daugiau nei 6500 kv. m.

Nauji lazeriai ir lazerinės sistemos yra kuriamos 20-yje mokslinių ir gamybinių laboratorijų, o artimiausiu metu pradės veikti dar 9 laboratorijos.

Taip pat bus įrengtas naujas „Švaros kambarys“ – taigi visame centre veiks daugiau nei 560 kv. m ploto, aukštus švaros reikalavimus atitinkančios gamybinės patalpos, skirtos itin jautriems lazerius komplektuojantiems komponentams surinkti.

„Atidaromas naujasis pastatas dar labiau sustiprins sinergiją tarp gamybos, mokslo ir kuriamų inovacijų. Tikiu, kad netolimoje ateityje visa ši teritorija taps didelę pridėtinę vertę kuriančių aukštųjų technologijų įmonių traukos centru“, – sako „Šviesos konversijos“ direktorius Algirdas Juozapavičius.

Šviesos konversija
Foto: Saulius Žiūra

Įmonė džiaugiasi sudariusi sąlygas mokslo ir technologijų sinergijai atsirasti, kurdama inovatyvius įrenginius – lazerius, skirtus mokslo tyrimams, pramonei ir medicinai.

Rekvizitai.lt duomenimis, liepos mėnesį dirbo 215 darbuotojų. Pranešime rašoma, kad didelė dalis – labai aukštos kvalifikacijos: 21 mokslo daktaras, 74 magistro laipsnį turintys darbuotojai ir per 30 studentų – visi jie sėkmingai derina darbą gamyboje, tyrimų ir eksperimentinės plėtros komandose bei studijas universitetuose. 15min.lt rašė, kad šiemet įmonė įdarbins dar 30 darbuotojų.

„Šviesos konversija“ taip pat jie gali pasigirti solidžiais atlyginimais, rekvizitai.lt duomenimis, vidutinis atlyginimas iki mokesčių gegužę siekė apie 4340 eurų.

„Džiaugiuosi, kad Vilniuje sėkmingai plėtojasi žiniomis ir kūryba paremti verslai. Neturime laisvos ekonominės zonos, nes Vilnius yra laisva kūrybos zona, ir „Šviesos konversija“ yra vienas ryškiausių ir sėkmingiausių to pavyzdžių.

Jis atspindi Vilniaus ateities gamybą, paremtą kūrybingu mokslo ir verslo bendradarbiavimu, kuriant konkurencingus, didelės pridėtinės vertės produktus. Šios įmonės plėtra buvusioje sovietinės Dvarčionių gamyklos teritorijoje – sėkmingas konversijos pavyzdys su estetiška aplinka ir nuoširdžiu bendravimu su vietos bendruomene. Visa tai Vilnių daro miestu, kuriame gera gyventi ir dirbti“, – per gamyklos atidarymą sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Lazeriai – medicinai ir mokslo tyrimams

Bendradarbiaudami su Vilniaus universitetu ir turėdami femtosekundinių lazerinių prietaisų projektavimo patirties, bendrovės mokslininkai kuria medicinines lazerines sistemas refrakcinių regos ydų – trumparegystės, toliaregystės, astigmatizmo korekcijai.

Bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru, įmonės specialistai tiria ultravioletinės šviesos genotoksinį poveikį įvairių audinių ląstelėms. Vienas žymiausių „Šviesos konversijos“ projektų, vykdomų kartu su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru bei „Ekspla“, – „Sylos“ lazerio kūrimas ELI-ALPS Europos bendrosios prieigos tyrimų centrui Vengrijoje. Tai ypač didelės galios ultratrumpųjų impulsų lazeris.

Šviesos konversija
Foto: Saulius Žiūra

5 teravatų (1 teravatas = trilijonas vatų) smailinės galios lazerinė sistema „Sylos“ yra unikali, generuojanti 10 femtosekundžių ir trumpesnius impulsus. Impulsai bus naudojami fundamentaliuose tyrimuose, tiriant elektronų judėjimo ypatumus atomuose ir molekulėse. Gaminant sistemą buvo panaudota Lietuvoje sukurta ir ištobulinta optinių parametrinių čirpuotų impulsų stiprintuvų (angl. Optical Parametric Chirped Pulse Amplifiers, OPCPA) technologija.

Įmonėje kuriami ir gaminami keičiamosios spalvos ultratrumpųjų impulsų šviesos šaltiniai. Viena šių prietaisų taikymo sričių – mikroskopija. Su tokiais ultratrumpųjų impulsų šaltiniais neurologijos mokslininkai apšviečia ir stebi gyvų pelių smegenis.

Viena lazerio spalva galima stebėti pelių neuronų aktyvumą, o kita spalva – neuronus aktyvinti. Tai mokslininkams suteikia daug vertingos informacijos apie smegenų veiklą. Ilgainiui ši technologija gali būti taikoma tiek medicininėje diagnostikoje, tiek gydyme.

Įmonėje taip pat sudarytos visos būtinos sąlygos mokslininkams tobulinti esamus lazerius ir kurti naujas lazerines sistemas. Daugiausia dėmesio skiriama darbams siekiant sukurti didelės, vidutinės galios ir didelio impulsų pasikartojimo dažnio femtosekundinį lazerį.

Bendrovės grynasis pelnas pernai, palyginti su 2016 metais, padidėjo 10,6 proc. (t. y. iki 14,377 mln. Eur), pajamos – 35 proc. (iki 42,655 mln. Eur). Per 2017 metus pardavimo pajamos padidėjo 35 proc. – iki 42,7 mln. Eur. Produkcija eksportuojama į daugiau nei 40 pasaulio šalių.