Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidentas Tomas Jaskelevičius sako, kad pastaruoju metu Kauno regione pagausėjusios investicijos lems spartesnį bent jau kai kurių profesijų atlyginimų augimą, todėl bendras jų lygis artės prie Vilniaus.

Tačiau „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė svarsto, kad šioks toks atlyginimų skirtumas Kauno nenaudai išliks ir ateityje.

Kas daugiausiai uždirba Vilniuje

„Sodros“ duomenimis, šių metų gegužę Vilniaus mieste didžiausiais atlyginimais galėjo pasigirti orlaivių pilotai ir kiti giminiškų profesijų specialistai. Jie vidutiniškai per mėnesį uždirbo po 3 851 eurą iki mokesčių.

Antroje trisdešimtuko vietoje buvo skrydžių vadovai su 3 070 eurų vidutinėmis algomis, trečioje – finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai, uždirbantys maždaug po 3 025 eurus per mėnesį.

Tarp didžiausius atlyginimus gaunančių profesijų Vilniuje daug vadovų, informacinių technologijų specialistų.

Į sąrašą atrinkti tik tie atvejai, kai asmuo turėjo tik vieną darbdavį ir tik tos profesijos, kurių atstovų buvo ne mažiau negu 10, neatsižvelgiama į tai, ar dirbo pilną darbo dieną.

Kas daugiausiai uždirba Kaune

Laikinojoje sostinėje pirmoje vietoje karaliauja teisėjai, vidutiniškai per mėnesį uždirbantys po 2 477 eurus „ant popieriaus“.

Didelėmis algomis pasižymi mokslinių tyrimų ir plėtros vadovai (2 404 eurai), finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai (2 367 eurai).

Kitaip nei Vilniuje, Kaune tarp daugiausiai uždirbančiųjų galima rasti ir mechanikos bei statybos inžinierių.

Investicijos kels algas

Per pastaruosius metus pranešta apie kelias naujas gamyklas Kauno regione. „Hella“, „Continental“, „Hollister“ planuoja arba jau vykdo plėtrą.

T. Jaskelevičius skaičiuoja, kad dėl šių investicijų Kaune turėtų atsirasti maždaug 5–6 tūkst. naujų darbo vietų, o tai kels bendrą atlyginimų lygį.

„Staklių operatorių, suvirintojų, dažytojų, inžinierių atlyginimai turėtų augti sparčiau. Viskas, kas susiję su ta inžinerine-technologine pramonės šaka“, – komentavo jis.

Inžinerinės pramonės atstovas pastebėjo, kad dėl investicijų augs ir darbuotojų produktyvumas. „Žmonės pagamins daugiau ir uždirbs daugiau“, – apibendrino jis.

J. Varanauskienė aiškino, kad atlyginimų augimą Lietuvoje lemia keli veiksniai. Pirmiausia – bendras ekonomikos augimas, tačiau prisideda ir valstybės reguliavimo aspektai.

„Pavyzdžiui, dėl minimalios mėnesinės algos didinimo auga atlyginimai, bet čia kalba ne apie pačias geriausiai apmokamas profesijas. Taip pat yra viešojo sektoriaus aspektas, t.y. valstybės tarnautojai, gydytojai, kuriems irgi priimti atitinkami sprendimai“, – komentavo ji.

Julita Varanauskienė

Komentuodama tai, ar Kauno atlyginimai kada nors aplenks Vilniaus, J. Varanauskienė teigė, kad taip galėtų atsitikti tik tam tikrose profesijose.

„Kalbant apie susilyginimą, manau, kad tas skirtumas natūraliai šioks toks išliks Kauno nenaudai, todėl, kad žmogus, kuris gyvena Kaune – jam gyvenamoji vieta kainuoja pigiau. Kitas dalykas – jei jam reikia važinėti iš Kauno į Vilnių dirbti, tai irgi prisideda tam tikros sąnaudos, kurios daugiau erdvės sudaro Kauno darbdaviams“, – sakė ji.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2018 metais darbo užmokestis Lietuvoje didės 7,6 proc., 2019 metais – 6 proc.