Apie tai DELFI TV laidoje „Gyvai“ kalbėjo Ramūnas Karbauskis, pirmininkaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kuri prieš pastaruosius Seimo rinkimus žadėjo „skatinti elektromobilių naudojimą“, taip pat „ekologiškų bei tiesiogiai aplinkos neteršiančių viešojo transporto priemonių naudojimą didmiesčiuose, visų pirma Kaune ir Vilniuje“.

„Pirmiausia pasakysiu, kad neina kalba apie tuos automobilius, kurie jau yra. Projekto mes dar nematėme, bet yra diskusija, jeigu žmogus ateityje, po įstatymo priėmimo, jeigu jis toks bus, pirks labai taršų automobilį, tokiu atveju jis turės sumokėti kažkokį mokestį. Jis bus panaudotas remti tuos, kurie pirks netaršius automobilius.“

R. Karbauskis pasakojo, kad apie būsimą automobilio mokesčio modelį buvo kalbėta ir valdančiojoje frakcijoje.

„Jeigu priimti sprendimą, kad naujai įsigijami taršūs automobiliai būtų apmokestinti, tai mes iš karto tuos pinigus turime nukreipti į tai, kad tie, kurie įsigyja netaršius automobilius, pvz., hibridinius, elektrinius ar kažkokius kitus, kurie bus pripažinti netaršiais, kad tuos pinigus atiduoti tiems žmonėms ir taip skatinti netaršių automobilių įsigijimą“, – aiškino Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.

Arnas Mazėtis ir Ramūnas Karbauskis
Jis sakė nesantis pajėgus apibrėžti, kas yra taršus automobilis, nes nėra šios srities specialistas. Tačiau esą yra kriterijai, dėl kurių pasisakys specialistai.

„Mes dabar ir laukiame iš Vyriausybės siūlymų, nes ten yra pakankamai specialistų ir Aplinkos ministerijoje ir t. t., kurie pasiūlymą gali paruošti. Jeigu mes pradėtume Seime kurti tokius siūlymus, mums gali pritrūkti kompetencijos tinkamai tai padaryti“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Jis taip pat teigė, nežinantis, kada naujas mokestis galėtų atsirasti. Esą tai nėra skubos klausimas.

„Tai yra klausimas, kurį iš principo kelia netgi ne pati Lietuva, o kelia EBPO ir visos kitos Europos institucijos, sakydamos, kad kitose šalyse tai yra. Mes tikrai suprantame, kad turime tokią ekonominę situaciją ir turime tą automobilių parką, kurį turime.

Mes turime būti labai jautrūs. Ir mums šnekama apie tai, kad turi būti apmokestinti visi taršūs automobiliai. Mes sakome ne. Tų, kurie yra, tų žmonių, kurie negali įsigyti kito automobilio ir jis yra vienintelis jų automobilis ir neturi kitos galimybes... Jeigu jį apmokestinsime, tai bus neteisinga“, – komentavo valdančiųjų vadovas ir žadėjo, kad bus siekiama socialiai teisingo sprendimo.

Apie paskatas ir trumpą atmintį

R. Karbauskis neatmetė, kad iš surinkto mokesčio būsima dotacija galės būti skiriama ne tik elektromobiliams ar hibridiniams automobiliams, tačiau galbūt ir naujiems mažesnio variklio darbinio tūrio benzininiams ar dyzeliniams automobiliams.

Vis dėlto į klausimą, kokia galėtų būti valstybės parama įsigyjant mažiau taršius automobilius, politikas sakė negalintis atsakyti, esą viskas turi būti apgalvota:

„Negaliu įvardinti. Jeigu, pvz., taršių automobilių žmonės nebepirks, tada reikės sverti, kiek galėme iš biudžeto skirti pinigų tam, kad galėtume paremti netaršių automobilių įsigijimą.“

Pirmininkas taip pat sakė nelabai tikėtų, kad įstatymas dėl automobilių mokesčio galėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios. Tačiau jeigu Vyriausybė pateiks projektą, Seimas jį svarstytų jau rudenį.

R. Karbauskis pakartojo, kad apmokestinti taršius automobilius – tai daugiau Europos institucijų iniciatyva, tačiau dar 2010–2012 m. jo vadovaujamos partijos programoje teigiama: „Siūlysime įvesti visoje Europoje paplitusį automobilių „žaliąjį“ mokestį, administruojamą savivaldoje. Mokesčio dydis priklausys nuo automobilio galingumo ir klasės. Apie numatomą mokesčio įvedimą įspėsime prieš metus. Vieno standartinio automobilio mokesčio dydis neviršys 100–120 litų (29–35 Eur) per metus.“

Beje, 2016 m. pabaigoje R. Karbauskis pats įsigijo amerikietišką visureigį „Cadillac Escalade“, kuris išmeta per 300 g/km CO2. Jeigu Lietuvoje būtų toks automobilių mokestis, koks yra Latvijoje, kasmet Seimo nariui tektų sumokėti po 552 Eur.

Taikys tik registruojamiems naujai

Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos atstovai praėjusią savaitę informavo, kad būsimo automobilių mokesčio projektas bus pristatytas rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, nors pagal Vyriausybės priemonių planą tokie pasiūlymai turėjo būti pateikti iki birželio pabaigos.

Praėjusią savaitę iš patikimų šaltinių DELFI pavyko sužinoti, kad automobilių mokestis viešai nepristatomas, nes premjero neįtikino Aplinkos ministerijos pasiūlymai, be to, juose nebuvo numatyti jokie skatinimo mechanizmai įsigyti mažiau taršius automobilius.

Kaip ten bebūtų, su esama situacija labai gerai susijęs asmuo patikino, kad svarstoma įvesti taršių automobilių registracijos mokestį. Mokestis nebūtų taikomas į praeitį – t. y. jo nereikėtų mokėti už jau įsigytus ir užregistruotus automobilius.

Šiuo metu pirmą kartą Lietuvoje registruojant lengvąjį automobilį už registraciją reikia mokėti 14,48 Eur. Dar 7,2 Eur kainuoja automobilio numeriai.

„Regitros“ duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo registruota 96,1 tūkst. naudotų ir 31,3 tūkst. naujų transporto priemonių. Naudotų lengvųjų automobilių buvo registruota 82,9 tūkst., o naujų – 15,8 tūkst.

Kaip galvoja skaičiuoti taršą

Primename, kad neseniai aplinkos ministras Kęstutis Navickas viešai sakė esą diskusijos dėl taršių automobilių apmokestinimo jau vyksta. Jis vylėsi, kad tokio mokesčio projektas bus pateiktas ir kartu su kitų metų valstybės biudžetu bus patvirtintas dar šiemet.

„Dėl automobilio mokesčio mes jau esame svarstę Vyriausybės formate. Reiktų nepamiršti, kad įvedus bendrą automobilių mokestį, jis pirmiausia kirstų mažiausias pajamas turinčioms ir gausioms šeimoms. Dabar tai yra pateikta viešoms konsultacijoms.

Tikimės šį (mokesčio, – DELFI) formatą pateikti kartu su biudžetu. Mes kalbame apie taršius automobilius. Dėl slenksčio galutinai neapsisprendę, bet mūsų siūlymas yra 200–210 g kilometrui“, – kalbėjo ministras, turėdamas galvoje išmetamo anglies dvideginio kiekį (CO2/km).

„Regitros“ duomenimis, iš viso Lietuvoje registruota apie 1,3 mln. lengvųjų automobilių.

Vadovaujantis ES direktyva duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, pradėti kaupti nuo 2011 m.

Nuo to laiko Lietuvoje užregistruota daugiau nei 900 tūkst. lengvųjų automobilių (M1 klasės).

Žinomi duomenys apie 560 tūkst. iš jų CO2 išmetimą. Ministro minėtą 200 g/km CO2 emisijos ribą viršija apie 90 tūkst. automobilių.

Daugiausia iš jų yra vokiškų BMW, „Audi“ ir „Volkswagen“, atitinkamai 17,8 tūkst, 13,6 tūkst. ir 9,4 tūkst. Vidutinis tokių automobilių amžius yra beveik 14 metų, 3/4 jų varomi dyzelinu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (477)