N. Mačiulis: kriptovaliutos – ne revoliucija
Kur nedėti pinigų ir kaip investuoti protingai – tokia tema Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime (PLJS) diskutavo Andrius Francas, Marius Skuodis, Vaidotas Rūkas ir Vytautas Plunksnis. Pagrindinį pranešimą skaitė ekonomistas Nerijus Mačiulis, o diskusiją moderavo Andželika Rusteikienė.
„Ar jaunas žmogus turėtų investuoti kitaip nei kiti?“, – tokiu klausimu diskusiją pradėjęs Nerijus Mačiulis pranešė, kad neatsiklausęs norėtų pakreipti temą šiek tiek kita linkme ir pradėti nuo to, į ką jis apskritai rekomenduotų neinvestuoti visiems besiklausantiems, nepriklausomai nuo amžiaus.
Pasak jo, reikėtų atsargiai vertinti ekonomistus, kurie sako, jog jų prognozės yra visiškai teisingos, o visiems investuotojams svarbiau suprasti principus ir idėjas, kuriomis reikia vadovautis norint sėkmingai investuoti.
Paskutiniai metais populiarus investavimo objektas – tai įvairios kriptovaliutos. Pateikdamas bitkoinų pavyzdį, kurios praėjusiais metais prognozuojama vertė buvo 100 tūkst., o dabar siekia maždaug 6 tūkst., ekonomistas pateikė savo įžvalgas, kodėl, jo nuomone, tai nėra gera investicija.
„Tai nėra jokia revoliucija. Blokų grandinė yra tam tikra technologinė revoliucija, kuri gali ir bus pritaikyta daugybėje sričių. Tai, kam ji dabar yra taikoma, yra visiška spekuliacija. Jeigu pažiūrėtumėte, kiek elektros sunaudoja dviejų valiutų sandorių tvirtinimas, vien bitkoinas sunaudoja šešis kartus daugiau elektros nei visa Lietuva, visa pramonė ir visi jos gyventojai.
<...> Čia turbūt yra atsakymas į klausimą, ar tai yra revoliucija. Jeigu tu sukuri kažką, kas nesukuria apčiuopiamos vertės, bet pradeda naudoti tokius elektros energijos kiekius ir ta energija dažniausiai yra naudojama ten, kur pigiausia, kur nešvariausia, prie anglimi kūrenamų elektros gamyklų – tai yra tiesiog gamtos teršimas nekuriant jokios pridėtinės vertės“, – teigė N. Mačiulis.
Šį paaiškinimą dažniau užgožia pasakojimai apie vadinamuose „kriptomilijonierius“, kuriuose, pasak N. Mačiulio, nekalbama apie nuostolingąją tokio investavimo pusę.
„Hipotetinė situacija: iš tėčio gauni daug pinigų, pusę investuoji į „Lamborgini“, kitus prabangos daiktus, o kitą pusę sudegini kriptovaliutoms – atidarai jų kasyklą, apleistą baseiną pripildai įranga, kuri veikia nuostolingai. Užtenka 20 minučių paguglinti, kad žinotum, jog perkant elektros energiją mokėdamas 11 centų už kilovatvalandę negali pelningai daryti sandorių tvirtinimo“, – komentavo N. Mačiulis, pridurdamas, kad žmonių, kurie užsidirbo milijonus tikrai yra, tačiau „jie važinėja ne su prabangiausiais automobiliais ir galvoja, kaip čia nuslėpti mokesčius“.
Fundamentalūs principai
Kalbėdamas apie investavimo principus, kuriuos reikėtų turėti galvoje investuojant į akcijas, N. Mačiulis teigė, jog reikia suprasti, kad tai yra ne sėkmės reikalas, o įgytų žinių bei talento pasekmė. Šioje pranešimo dalyje ekonomistas daug dėmesio skyrė racionalumo investuojant svarbai.
Demonstruodamas moksliniais tyrimais paremtą diagramą, parodančią žinių ir pasitikėjimo savimi santykį, remdamasis savo patirtimi N. Mačiulis teigė, jog iš pradžių gali atrodyti, kad žinai viską ir savo žiniomis esi užtikrintas, tačiau besimokydamas vis daugiau imi mažiau pasitikėti savimi. Metas, kai žinios ir pasitikėjimas savimi vėl bus tame pačiame lygmenyje, ateina tik po kurio laiko, tačiau net ir tada negali būti užtikrintas, kad taip bus visada.
Bendrai, svarbiausia, jo manymu, yra suprasti, kad investuoti reikia į tai, kas turi fundamentalią vertę, tačiau tam trukdo keli dėsniai. Pirmiausiai, kognityvinis finansinius sprendimus priimančio žmogaus šališkumas.
„Priėmę kokį nors finansinį sprendimą, mes ieškome informacijos, kuri patvirtintų, kad tas mūsų sprendimas yra teisingas. Tarkime, investuojame į kokias nors „Tesla“ akcijas ir ieškome to, kas teigiamai nušviečia jos veiklą ir ignoruojame tai, kas turėtų kelti nerimą“, – kalbėjo ekonomistas.
Kitos panašios klaidos, N. Mačiulio teigimu, yra investavimas į nestabilias, mažai žinomas, laikinas naujoves ir absurdiškas neatidumas renkant informaciją prieš priimant kokius nors sprendimus.
Kalbėdamas apie tai jis paminėjo dvi lengvai įsimenamas taisykles – atsiminti, kad ten, kur žadama didelė grąža, yra didelė rizika, o apie iš tiesų gerus pirkinius negausite pranešimo elektroniniu paštu, nes gerų pirkinių tokių būdu „prastumti“ nereikia.
Investuoti siūlytų šiandien
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas V. Plunksnis su keliais N. Mačiulio teiginiais, vis dėlto, nesutiko. Jo nuomone, žinutė, kad reikia būti itin atsargiais ir geriau nedaryti nieko, šiuo atveju nėra teisinga.
„Pradėti investuoti turite šiandien. Paradoksas toks – jei turite mažai pinigų, ateinantis rinkos kritimas jums yra naudingas. Klausydami tokių frazių, kuriose sakoma, kad šiandien viskas brangu, tikėtina, jog nepradėsite to daryti. Patarimas paprastas: atsidėkite 10–15 proc. savo santaupų, pradėkite šiandien.
Finansų rinka sukūrė labai daug paprastų instrumentų tam, yra labai daug platformų, kur galima daryti tai pasyviai. Nėra blogo meto pradėti, nes jei klausysite makro ekonomistų, visą laiką kurioje nors pasaulio vietoje arba kažkas pasaulyje yra blogai, brangu, ne taip. Turite pradėti nuo mažų sumų ir tuomet įgausite patirties“, – diskusijoje kalbėjo V. Pluksnis.
Vienas dalykas, kuris jį visada stebino šioje srityje – tai, kad naujokai šioje srityje turi galimybę pasiekti daug geresnių rezultatų nei daugybę metų dirbantys joje. Paklaustas, į ką konkrečiai jis patartų investuoti šiuo metu, V. Pluksnis paminėjo du dalykus, pirmiausiai, akcijas Baltijos šalyse.
Jis teigia pats pradėjęs nuo mažos įmonės akcijų Lietuvoje ir, anot jo, tai yra geras sprendimas todėl, kad Baltijos šalyse esančių įmonių specifika investuotojams iš Lietuvos yra žinoma geriau nei kitų valstybių įmonių ypatybės ir rinka. Tiems, kas nenori tam daug laiko ir pastangų, jis siūlytų domėtis šalies, kurioje gyvena, mokestinėmis lengvatomis ir kaip galima geriausiai jas išnaudoti savo naudai, tačiau tokį variantą rinktis tuomet, kai planuojate toje šalyje likti gyventi.
Susitaikykite, kad tai yra nuobodu
Investicijų valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ fondų investicijų vadovas V. Rūkas pateikdamas savo įžvalgas apibendrino, jog investavimas yra išmintingas taupymas ir gana nuobodus, nes, anot jo, tai yra ne kas kita, kaip žinių ir laiko reikalaujantis darbas.
„Gal šiandien į „Nettflix“ investuoti nebūtų išmintinga, bet taupyti ir išmintingai paskirstyti pinigus yra visos galimybės. Deja, tai vyksta nuobodžiai. „Blockchain milijonierius“ – tik skambi antraštė. Iš tiesų, investavimas yra nuobodus darbas, taupymas – nieko žavingo, bet viso to vaisiai gali būti saldūs“, – sakė V. Rūkas.
Tokiam požiūriui antrino ir N. Mačiulis, sakydamas, jog nuobodi investavimo dalis, jo galva, yra ne tik reali, bet ir svarbi.
„Jeigu jaučiate baimę, euforiją, godumą – jau kažkas negerai, tikėtina, kad bus problemų priimant sprendimus“ – V. Rūko įžvalgas papildė N. Mačiulis.
Saugiausia – įdėti pinigus ir apie juos užmiršti?
Paskutiniuosius penkerius metus „Lietuvos banke“ dirbęs dabartinis ūkio viceministras M. Skuodis su diskusijos dalyviais pasidalino asmenine patirtimi, prisipažino, kad buvo patikėjęs ir kriptovaliutų sėkme bei dėl jų patyrė finansinių nuostolių.
„Viena išvada, kurią padariau – galima į kokį nors diversikuotą produktą įdėti sumą, kurios negaila, galbūt įdėti reguliariai ir pamiršti apie tai. Turint tiek patirties, kiek aš, galiu pasakyti, kad neturint laiko kiekvieną dieną gilintis į finansų rinkų padėtį ir visa kita, tai yra perspektyviausias variantas gauti grąžos ir minimizuoti nuostolius.
Iš kitos pusės, kodėl taip galvoju – tai dėl savo darbo padėties. Per pastaruosius metus, iki to laiko, kai prisijungiau prie Ūkio ministerijos komandos, ne kartą teko dalyvauti pasaulio banko posėdžiuose su „Lietuvos banko“ valdybos pirmininku, kur pirmininkai diskutuoja ir priima sprendimus dėl palūkanų normų, o jos lemia daug ką. Užtenka Europos centrinio banko prezidentui, pirmininkui pasakyti po posėdžio kažkokį komentarą ir visos finansų rinkos reaguoja. Iš to tikrai daug žmonių uždirba, vien iš valiutų kursų pokyčių ir panašiai.
Tuo metu, turėdamas tokią informaciją, toje srityje negalėjau daryti apskritai nieko, nes už tai, skambiai pasakius, galima atsidurti ir už grotų. Bet žinant tą informaciją ir pabendravus su rinka, su tokiais žmonėmis, kurie dirba „London City“, su įvairiausiais fondais ir vertybiniais popieriais, atotrūkis tarp informacijos ir interpretavimo, kas sprendžiama Europos centriniame banke, buvo milžiniškas. Tai yra dalykai, kurie rodo rinkų iracionalumą“, – teigė M. Skuodis.
Siūlytų pradėti nuo savęs
Personalo paieškos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris A. Francas pateikė kiek kitokį požiūrį į investavimą nei kiti diskusijoje dalyvavę specialistai.
„Turiu pakankamai patirties, esu ne toks ir jaunas. Kai klausai to, ką pasakoja Nerijus, iš tiesų sutinku, aš dar toks kartos žmogus, kuriam investuojant norisi kokio nors turinio. <...> Mano nuomone, geriausia investicija yra į save. Daug kas šiame renginyje kalba apie tai, kad mes, lietuviai, daug ko neturime, tik žmonių. Kai investuoji į save, atsiranda naujų žinių, galbūt dėl jų vėliau gali rimtai investuoti į finansinius dalykus, bet lygiai taip pat gali investuoti į kokį nors ateities verslą, kurį gali sukurti pats“, – renginyje kalbėjo A. Francas.
