Sąrašas profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje taikomas išduodant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kai darbdavys įsipareigoja jį įdarbinti pagal profesiją ne trumpiau negu 1 metams ir mokėti atlyginimą ne mažesnį negu 1,5 dydžio šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu VDU Lietuvoje yra 895 Eur neatskaičius mokesčių. Taigi, 1,5 VDU būtų 1 343 Eur „ant popieriaus“ arba kiek daugiau nei 1 tūkst. Eur į rankas.
Šiuo metu sąraše yra 27 profesijos. Jį norima išplėsti iki 49 ir įtraukti ne tik su informacinėmis technologijomis susijusias profesijų, bet ir tokių, apie kurių trūkumą pastaruoju metu plačiai nebuvo kalbama. Pvz., įrenginių techninės priežiūros, medienos apdirbimo, gamybos, ekologijos inžinierių, medienos apdirbimo, siuvimo, maisto produktų ir gėrimų technologų ir kt.
Kaip užtikrins didesnę algą
Ūkio ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas Linas Kadys aiškino, kad sąrašas peržiūrėtas ir papildytas, atsižvelgiant į verslo asocijuotų struktūrų pateiktus duomenis ir žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdytojų informaciją.
„Ankstesnis sąrašas sudarytas prieš pusantrų metų, todėl jį nutarta peržiūrėti ir papildyti, kad būtų kuo labiau atliepti verslo poreikiai aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimui. Planuojama, kad šis sąrašas bus atnaujinamas periodiškai kas pusę metų.
Dabar, atnaujinant sąrašą į jį įtrauktos darbdaviams pačios aktualiausios profesijos iš tų sektorių, kurių atstovų Lietuvoje paruošiama mažiau negu reikalauja rinka“, – komentavo vedėjas.
Naują sąrašo redakciją sudaro 49 profesijos pagal 4 sritis: informacinių ir ryšių technologijų, apdirbamosios gamybos, orlaivių techninės priežiūros, laivininkystės (nauja sritis).
Vedėjas tikino, kad sąrašas apima išskirtinai aukštos profesinės kvalifikacijos specialistus, kurių į Lietuvą atvyksta palyginti labai nedaug (200–300 per metus). Esą jiems sudaromos lengvesnės sąlygos atvykti į Lietuvą.
„Atsižvelgiant į tai, kad jų atvyksta labai mažai ir jų Lietuvoje yra trūkumas, pastebimo poveikio aukštos kvalifikacijos reikalaujančių profesijų darbuotojų atlyginimų lygiui nedaro“, – komentavo L. Kadys.
Vis dėlto jis nepaaiškino, kaip bus tikrinama, ar darbdaviai moka didesnį nei vidutinį atlyginimą. „Sodra“ kaupia duomenis tik apie didesnių profesijų grupių algas, o kiek dabar uždirba konkrečių profesijų atstovai, informacijos neturi. Tačiau kai kurių profesijų grupių darbuotojai dabar neuždirba 1 tūkst. Eur į rankas.
Kodėl specialistai neparengiami Lietuvoje?
„Tačiau tai turi būti tik laikinas problemos sprendimas. Šio sąrašo išplėtimas rodo, jog kažkas negerai su Lietuvos švietimo sistema. Vyriausybei reiktų daugiau dėmesio skirti tretiniam išsilavinimui ir moksleivius skatinti aktyviau rinktis trūkstamas profesijas, o suaugusiesiems turi būti lengvai prieinamos persikvalifikavimo galimybės. Neturime leisti, kad minėtas sąrašas išsiplėstų iki begalybės, kai mūsų pačių potencialas iškeliauja į kitas šalis“, – komentavo pirmininkė.
Ji svarstė, kad jei darbuotojams iš tikrųjų bus mokamas 1,5 VDU dydžio atlyginimas, o rinkoje algos mažesnės, tai efektas, žinoma, bus teigiamas, nes daugiau darbdaviai bus priversti mokėti ir vietiniams darbuotojams.
„Tačiau, jeigu nustatyta riba yra mažesnė už rinkoje mokamus atlyginimus, o taip greičiausiai ir yra, nes trūkstant specialistų automatiškai kyla jų darbo užmokestis, tai atsiranda atlyginimų dempingo grėsmė. O tai jau nėra gerai, nes jeigu iš ekonomiškai silpnesnių šalių atvykę užsieniečiai sutinka dirbti už mažesnį darbo užmokestį negu vietiniai, tai mums darosi beveik neįmanoma derėtis dėl didesnių algų“, – įsitikinusi I. Ruginienė.
Darbo vietų daug, o dirbančių neatsiranda
„Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria Lietuvos pramonė – mažėjantis konkurencingumas, kuriam įtakos turi nepakankama darbo jėgos pasiūla ir didėjantys darbuotojų išlaikymo kaštai.
Lietuvos darbo rinkos potencialas yra itin arti savo piko. Tam įtakos turi rekordiškai didelis gyventojų aktyvumas darbo rinkoje, aukštas ilgalaikis nedarbas bei demografinės problemos. Todėl nepaisant to, kad verslas sparčiai kuria naujas darbo vietas, įmonėms sunkiai sekasi jas užpildyti“, a nurodė direktorė.
Ji skaičiavo, kad visoje Lietuvos ekonomikoje per 5 metus laisvų darbo vietų skaičius išaugo beveik dvigubai, tuo tarpu kai užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 8,5 proc. Esą per 5 metus pramonėje, statybų ir prekybos sektoriuje laisvų darbo vietų skaičius didėjo nuo 60 proc. iki 127 proc., tačiau užimtų vietų skaičius padidėjo tik 6–12 proc.
„Ir tai yra tik keli pavyzdžiai – iš esmės, šiuo metu darbuotojų trūkumas yra fiksuojamas visuose pagrindiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose. Dėl šios priežasties LPK prisideda prie šio sąrašo sudarymo – atliekame savo narių apklausas ir teikiame pasiūlymus. Pastarąjį kartą siūlėme įtraukti medienos apdirbimo technologo, chemijos inžinieriaus, automatikos inžinieriaus, elektros inžnieriaus ir cheminės inžinerijos techniko profesijas.
Verta atkreipti dėmesį, kad tiek aukštos kvalifikacijos profesijų, tiek nekvalifikuotų darbuotojų Lietuvoje trūksta vis daugiau, o sąrašo atnaujinimas stagnuoja. Norėtųsi, kad sąrašas būtų atnaujinamas dažniau – pasiūlymus teikėme dar vasarį ir nors mūsų siūlytos profesijos į sąrašą pateko, jo tvirtinimas užtruko jau pusę metų“, – apgailestavo A. Rinkevičiūtė.
Jos teigimu, Lietuvos darbo rinka šiuo metu patiria dvigubą spaudimą – tiek dėl didelio gyventojų aktyvumo, tiek ir dėl aukšto struktūrinio nedarbo.
„Pirma – šiuo metu trys iš keturių darbingo amžiaus gyventojų turi darbą arba jo aktyviai ieško; tokio aukšto gyventojų aktyvumo darbo rinkoje nebuvo nuo pat Lietuvos įstojimo į ES. Tad Lietuvos darbo rinkai „pagaminti“ daugiau naujų darbuotojų yra gana sudėtinga, kas automatiškai labai riboja galimybes samdyti darbuotojus.
Antra, beveik pusė (40 proc.) bedarbių Lietuvoje yra ilgalaikiai ir turi nepakankamai kompetencijų arba motyvacijos grįžti į darbo rinką. Tad didžioji dalis esamų bedarbių yra netinkami laisvoms darbo vietoms užpildyti, kas puikiai atsispindi ir Lietuvos nedarbo lygio statistikoje – iš esmės, nedarbas Lietuvoje nebemažėja nuo pat 2018 m. pirmo pusmečio pabaigos“, – aiškino direktorė ir vylėsi kad tokia priemonė prisidės prie įmonių plėtros.
Skirtingi leidimai, daugiausia – vairuotojams
Migracijos departamentas informavo, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvoje pagal darbo sutartį ir atitinka šias sąlygas: darbdavys įsipareigoja jį įdarbinti bent 6 mėn., jis turi kvalifikaciją ir darbo patirties, jo darbas atitinka darbo rinkos poreikius.
Pateiktą prašymą ir reikiamus dokumentus Migracijos departamentas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 4 mėn., o skubos tvarka – per 2 mėn.
Šiais metais buvo priimti 6298 sprendimai išduoti arba pakeisti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams, kurių profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje sąrašą. Iš jų 5 086 sprendimai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams.
Leidimai laikinai gyventi (Mėlynosios kortelės) išduodami užsieniečiams, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai toks užsienietis atitinka šias sąlygas: darbdavys įsipareigoja jį įdarbinti bent 1 metų laikotarpiui ir mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 VDU; pateikia kvalifikaciją įrodantį dokumentą; pripažįstama, kad užsieniečio darbas atitinka darbo rinkos poreikius.
Šio sprendimo nereikia kai darbuotojo kvalifikacija aukšta, jo profesijos darbuotojų trūksta arba darbdavys įsipareigoja mokėti 3 VDU dydžio algą.
Užsieniečio, kurio profesija įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta LR, sąrašą, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi (Mėlynąją kortelę) bendra tvarka turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį, o skubos tvarka – ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
Šiais metais buvo priimta 19 sprendimų išduoti arba pakeisti leidimus laikinai gyventi (Mėlynąsias kortele) užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta, sąrašą. Iš viso priimta 155 sprendimai išduoti Mėlynąją kortelę.
Mėlynosios kortelės išduotos siuvimo technologams, gamybos inžinieriams, aviacijos inžinieriams, verslo informacinių technologijų konsultantams, programuotojams, inžinieriams programuotojams, aviacijos technikams ir kitiems.
Migracijos departamento ir migracijos tarnybos įgalioti valstybės tarnautojai turi galimybę tikrinti duomenis apie užsieniečio draudžiamąsias pajamas „Sodros“ informacinėje sistemoje.
Įdarbinant reikalinga pažyma
Ši pareiga yra taikoma tiek užsienio įmonėms, kurios siunčia savo darbuotojus laikinam darbui į Lietuvą, tiek Lietuvos įmonėms, kurios priima komandiruotus darbuotojus iš trečiųjų šalių įmonių.
Jei komandiruojamas darbuotojas yra trečiosios šalies pilietis, jis yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje, tačiau tokiu atveju darbuotojui iš trečiųjų šalių reikalinga nacionalinė daugkartinė viza, kurią išduoda Lietuvos ambasados, konsulatai ar atstovybės. Jai gauti, be kita ko, būtina pateikti VDI pažymą, kad yra pranešta apie darbuotojo komandiravimą.
„Panaši užsieniečių darbo Lietuvoje tvarka yra ir dėl trūkstamų profesijų darbuotojų. Tokių profesijų darbuotojai užsieniečiai taip pat yra atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje. Jiems reikia gauti arba nacionalines vizas, arba leidimus laikinai gyventi.
Tik atkreipiame dėmesį, kad visi šie dokumentai užsieniečiui išduodami būtent dėl darbo konkrečioje darbovietėje (Lietuvos darbdavys tarpininkauja dėl vizos ar leidimo laikinai gyventi išdavimo). Taigi tokia situacija, kai trečiosios šalies pilietis pakeičia darbovietę Lietuvoje, yra neteisėta“, – informavo vedėjas.
VDI duomenimis, nuo šių metų pradžios yra gauti 1309 pranešimai (pernai – 2724) apie komandiruojamus darbuotojus.
