Kitaip nei iki šiol, prašoma mokėti ne už praėjusį mėnesį, o už ketvirtį arba visus likusius metus į priekį. Tačiau ir toliau mokestis už šiukšles skaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto (NT) plotą, o ne į gyventojų skaičių ar šiukšlių kiekį.
Be to, aiškėja, kad kai kurių gyventojų prašoma mokėti už turtą, kurio jie jau neturi arba dar neturi. Išsikėlus anksčiau, permoką galima susigrąžinti tik fiziškai apsilankius savivaldybės įmonėje ir užpildžius popierinį prašymą.
Kam ir už ką priskaičiavo?
Vilnietis Mindaugas pasakojo buvo nustebęs, kai pašto dėžutėje rado Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus siųstą sąskaitą.
„Gyvenu Antakalnyje, palyginti neseniai įsikraustėme į naują butą, kuris priklauso dviem savininkams. Esu girdėjęs, kad vyko kažkokie pasikeitimai dėl šiukšlių išvežimo. Tačiau kai gavome naujas sąskaitas kilo nemažai neaiškumų.
Kitas DELFI skaitytojas Tomas, gyvenantis naujame daugiabutyje, stebėjosi, kodėl ir naujoji rinkliava skaičiuojama atsižvelgiant ne į buto gyventojų skaičių, o buto plotą.
„Kiek skaičiavau, nauja rinkliava man turėtų būti mažesnė negu iki šiol mokėjau namų administratoriui. Pirmus metų mėnesius mokėjo po kiek daugiau nei 7 Eur. Per metus išeitų apie 85 Eur. Rinkliavos pranešime nurodyta, kad už 8 mėnesius turiu mokėti 25 Eur (beje, kažkodėl mokėtina suma 0,75 Eur suapvalinta į mažesnę pusę). Išeitų 3,22 Eur per mėnesį arba apie 38 Eur už metus.
Aišku, smagu, kad mokėti teks mažiau, nors bet kokiu atveju mokėtum, kas parašyta sąskaitoje. Tačiau tikrai nesuprantu, kodėl reikia mokėti už kvadratinius metrus. Juk vienodo ploto butuose gali gyventi koks vienišas pensininkas ir jauna šeima su vaikas. Akivaizdu, kad pas juos tikrai bus skirtingas šiukšlių kiekis, bet jie mokės vienodai. Gal čia kokia užslėpta parama gausioms šeimoms?“ – juokavo vyriškis.
Be kita ko, socialiniuose tinkluose yra nemažai istorijų, kai pranešimai apie rinkliavą išsiunčiami žmonėms, kurie, pvz., namo dar nėra pasistatę ir registravę, arba atvirkščiai, būstą jau pardavę, o sandorį registravę Registrų centre, taip pat pranešimų.
Kviečia pačius ateiti ir įrodyti
Paklaustas, kodėl ir toliau rinkliava už atliekas skaičiuojama pagal NT plotą, savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) Rinkliavos administravimo tarnybos vadovas Ilja Karužis aiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė ne vienintelė taip daranti savivaldybė.
„Nustačius rinkliavos dydį pagal gyventojų skaičių, tie, kas registravo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje, mokėtų už tuos, kurie turi antrus būstus arba nuomojasi gyvenamą plotą, bet jame nėra registruoti. Vilniuje tokių gyventojų yra labai didelė dalis.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. Vilniuje planuojama pereiti prie įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Planuojama pastoviąją dalį kainos, skirtos visai atliekų sistemai išlaikyti, skaičiuoti atsižvelgiant į patalpų plotą, o kintamąją – atsižvelgiant į konkretų sukauptų atliekų kiekį per praėjusį ketvirtį“, – komentavo vadovas ir pridūrė, kad ši metodika dar rengiama, tačiau ketinama rinkliavą skaičiuoti kiekvienam konkrečiam konteineriui atskirai.
I. Karužio teigimu, už atliekų išvežimą avansu prašoma sumokėti dėl to, kad iki šiol buvęs kasmėnesinis mokestis už paslaugą dabar tapo rinkliava – įmoka į savivaldybės biudžetą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ją reikia mokėti už ketvirtį arba visus metus.
Vadovas neneigė, kad pasitaiko atvejų, kai rinkliavos pranešimas išsiunčiamas NT jau pardavusiems asmenims:
Anot I. Karužio, dažnai gyventojai ir įmonės, įvykdę pirkimo-pardavimo sandorius, kreipiasi dėl pasikeitusio savininko, tačiau neįregistravę pakeitimų registre, todėl VASA nemato pasikeitusių duomenų.
„Gyventojai taip pat kreipiasi dėl tam tikrų neatitikimų (ploto, paskirties ir pan.), tada patikslinti duomenys iš gyventojų yra tiesiog būtini, kad būtų pagrindas nagrinėti neatitikimus su registre esančiais duomenimis. Labai dažnas atvejis, kai besikreipiantys asmenys yra iki galo nesusitvarkę reikiamų dokumentų ir tik gavę mokėjimo pranešimą suskumba tvarkytis ir tikslinti savo duomenų Registrų centre“, – komentavo pašnekovas.
Jis informavo, kad tuo atveju, kai rinkliava sumokama avansu, tačiau, pvz., žmogus išsikrausto įmoka bus grąžinama, perskaičiuojama pateikus prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad tikrai pasikeitė NT savininkas, turtas buvo perduotas, parduotas ar pan. Tai galima padaryti tik fiziškai apsilankius VASA Klientų aptarnavimo skyriuje.
Sutartinių įsipareigojimų tarp nuomininko ir nuomotojo, kurie nėra įforminti registre, VASA esą negali žinoti ir juose dalyvauti, tad tai jau bus NT objekto savininko ir nuomininko tarpusavio susitarimo klausimas.
I. Karužis taip pat informavo, kad mokėjimo pranešimai išsiųsti ne tik gyventojams, bet ir įmonėms, įstaigoms. NT objektų, kurie apmokestinti pagal rinkliavos nuostatus, skaičius siekia virš 400 tūkst. Vietinės rinkliavos mokėtojų skaičius siekia apie 290 tūkst. Vis dėlto kokiai sumai išrašyta rinkliavų pranešimų, jis nenurodė.
Skuba pakeisti duomenis
„Žmonės domisi, ar teisingai skaičiuojami mokesčiai už atliekų išvežimą pagal NT plotą, klausia, dėl ko sąskaitos už atliekų išvežimą išrašomos mirusiems asmenims arba turto bendrasavininkams (o ne vienam iš jų) ir pan.
Tai iš esmės reiškia, kad gyventojams tvarkantis įvairias gyvenimiškas situacijas reikėtų nepamiršti, pvz., turto paveldėjimo, turto ar nuosavybės teisių į jį registracijos klausimų, atnaujinti registruose duomenis ir pan. O perleidęs būstą gyventojas, pavyzdžiui, galėtų naujųjų savininkų pasiteirauti, kad jau sutvarkyta turto registracija ir pan.“ – paaiškino atstovė.
Anot jos, Registrų centras gyventojams siūlo pora alternatyvų, kaip galima sužinoti nekilnojamojo turto plotą, pagal kurį skaičiuojamas atliekų išvežimas.
NT plotas yra registro duomuo, tad yra nurodomas atitinkamame išraše apie dominantį turtą. Tokį išrašą apie bet kurį NT objektą galima įsigyti asmeniškai kreipiantis į RC klientų aptarnavimo padalinius ir pateikus galiojantį pasą ar asmens tapatybės kortelę, taip pat – užsisakant RC elektroninėje savitarnoje.
Šią paslaugą klientas gali gauti arba įprasta (7, 5 ar 3 darbo dienos), arba skubos tvarka, t. y. per vieną darbo dieną.
Mokestis už šią paslaugą priklauso nuo skubos ir to, ar bus pasinaudota elektroniniu būdu, ar kreipiamasi į filialą. Paslaugos kaina svyruoja nuo 1,5 iki maždaug 3,5 Eur. Elektroninis paslaugos užsakymas pigiausias – tam reikia naudotis el. bankininkyste (ir asmens tapatybės nustatymui, ir apmokėjimui) ar el. parašu.
