Lietuvos banko ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sparčiausiai - 19,7 proc., palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, augo transporto paslaugų eksportas. Finansinių paslaugų importas padidėjo 57,3 proc., tačiau šių paslaugų dalis bendrame importe sudarė 3 proc.
Didžiausią paslaugų eksporto ir importo dalį sudarė transporto paslaugos (atitinkamai 61,1 ir 53,1 proc.). Pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausias (451,8 mln. EUR) buvo kelių transporto paslaugų balanso perviršis, o didžiausias deficitas (44,0 mln. EUR) - jūrų transporto paslaugų balanso.
Paslaugų eksportas į ES valstybes sudarė 64,8 proc. viso paslaugų eksporto, į NVS šalis - 19,7 proc. Paslaugų importas iš ES valstybių sudarė 62,3 proc. viso paslaugų importo, iš NVS - 21,7 proc.
Paslaugų eksportas į ES valstybes 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 19,3 proc., į NVS - 16,1 proc. Per metus paslaugų importas iš ES valstybių išaugo 12,5 proc., iš NVS - 4,7 proc.
Pagrindinė Lietuvos paslaugų eksporto partnerė 2018 m. pirmąjį ketvirtį buvo Vokietija. Paslaugų eksportas į šią šalį per metus padidėjo 38,3 proc. Paslaugų eksportas į Rusiją - antrą pagal eksporto apimtį šalį - išaugo 9,6 proc. Didžiausią viso paslaugų eksporto į Vokietiją dalį sudarė transporto ir kitos verslo paslaugos (atitinkamai 71,4 ir 9,4 proc.), į Rusiją - transporto ir kelionių paslaugos (atitinkamai 71,2 ir 20 proc.).
Pagrindinė paslaugų importo partnerė nagrinėjamu laikotarpiu buvo Baltarusija. Paslaugų importas iš Baltarusijos per metus padidėjo 5,4 proc., iš antroje vietoje esančios Rusijos - 2,7 proc. Importuojamų Baltarusijos ir Rusijos paslaugų struktūra beveik nesiskyrė. Didžiausią dalį viso paslaugų importo iš Baltarusijos sudarė transporto ir kelionių paslaugos - atitinkamai 73,7 ir 19,6 proc., tų pačių paslaugų iš Rusijos - atitinkamai 71,4 ir 18,8 proc.
