Statistikos departamento duomenimis, birželį, palyginti su gegužės mėn., sumažėjo gyventojų, optimistiškai vertinančių šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn.: gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis sumažėjo nuo 30 iki 28 proc., o manančių, kad gerės namų ūkio finansinė padėtis, - nuo 25 iki 23 proc.
Birželio mėn. 29 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. augs, 24 proc. - kad mažės (gegužės mėn. - atitinkamai 30 ir 25 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 37 proc. gyventojų, o 22 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (gegužės mėn. atitinkamai 38 ir 21 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželio mėn. skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 4, kaime - minus 7. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, o kaime - 2 procentiniais punktais.
Labiausiai pasikeitė kaimo gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties ir galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. perspektyvas: gyventojų, manančių, kad blogės jų namų ūkio finansinė padėtis, padaugėjo nuo 11 iki 17 proc., o besitikinčių nors kiek sutaupyti sumažėjo nuo 36 iki 32 proc. Tačiau kaimo gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste birželio mėn. lėmė šiek tiek blogesnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės.
Per metus (2018 m. birželio mėn., palyginti su 2017 m. birželio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7 procentiniais punktais.
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. besitikinčių gyventojų per metus padaugėjo nuo 30 iki 37 proc., manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, - nuo 22 iki 28 proc., prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimą - nuo 18 iki 23 proc., o gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, per metus sumažėjo nuo 33 iki 29 proc.
Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., palyginti su nuomone, išsakyta prieš mėnesį, šiek tiek pablogėjo - nors gyventojų manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis nepasikeitė (tokių buvo 21 proc.), bet nuo 29 iki 31 proc. padidėjo gyventojų dalis, teigianti, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. pablogėjo.
Vertindami šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., 27 proc. gyventojų teigė, kad šalies ekonominė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 32 proc. manė, kad pablogėjo, o 39 proc. - kad padėtis išliko tokia pati (gegužės mėn. - atitinkamai 26, 31 ir 41 proc.).
Esamą savo šeimos finansinę padėtį birželio mėn. gyventojai vertino taip pat kaip ir praėjusį mėnesį: 39 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 8 proc. - teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.
Birželio mėn. 24 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 17 proc. - mažiau (gegužės mėn. - atitinkamai 25 ir 15 proc.).
