Nedarbina dėl teisinių priežasčių

UAB „Kėdainių šiltnamiai“ direktorius Romualdas Valevičius teigia, kad jaunimo iki šešiolikos metų amžiaus nedarbina dėl teisinių aplinkybių: „Orientuojamės į jaunimą nuo 16 iki 18 metų. Jaunimo iki 16 metų nepriimame dėl įstatymų apribojimų, tačiau visų kitų laukiame.“

Pasak R. Valevičiaus, didesnis norinčiųjų įsidarbinti antplūdis pasijaus po birželio 15 dienos, kai pasibaigs mokslo metai.

„Pasibaigus mokslo metams jaunimas tikrai kreipiasi. Situacija darbo rinkoje yra labai bloga – darbuotojų trūksta, darbus reikia atlikti, todėl visų labai laukiame. Darbuotojus įforminame paslaugų kvitais, dirbti apmokome“, – sakė R. Valevičius.

Nepilnamečių nenorima įdarbinti ir kitose rajono įmonėse. AB Krekenavos agrofirmos personalo vadybininkė Vilija teigė, kad įmonė nepilnamečių neįdarbina: „Darbo skelbimas nurodo, kad darbiname ir moksleivius, tačiau tik nuo 18 metų. Taip yra dėl saugos ir rizikos veiksnių.“

Reikia padėti kaupti darbinę patirtį

Kokia situacija su nepilnamečių jaunuolių įdarbinimu koncerno „Vikonda“ įmonėse, pasiteiravome personalo direktorės Eglės Jaliniauskienės.

„Amerikos patirtis rodo, kad žmonės pradeda dirbti nuo dvylikos metų. Skandinavai taip pat labai anksti integruoja jaunus žmones į įvairius sezoninius darbus – kad jie išmoktų, ką reiškia patiems užsidirbti pinigų, kad jie pajustų tikro darbo „skonį“. Ko pas mus nėra įstatyminėje bazėje ir švietimo sistemoje – pagalbos žmogui, kuris baigia vidurinę mokyklą, pasirinkti profesiją. Kaip jam ją pasirinkti, jeigu jis niekur nėra susipažinęs su darbo patirtimi? Todėl kuriasi labai įdomios ir prasmingos organizacijos, tokios kaip Lyderystės mokykla, „Mokinio karjera“, besistengiančios moksleivius supažindinti su įvairiomis specialybėmis – kaip vyksta darbas tam tikroje profesinėje srityje, kokias vertybes, gebėjimus svarbu ugdyti norint dirbti tam tikrą darbą. Galbūt mes nepavysime užsienio šalių, bet labai svarbu kalbėti apie tai, bandant padėti jaunam žmogui pasirinkti savo profesinį kelią“ , – svarstė E. Jaliniauskienė.

O dėl įdarbinimo koncerno „Vikonda“ įmonėse E. Jaliniauskienė tikino, jog tam griežtai prieštarauja Darbo kodekse numatyti straipsniai.

„Deja, bet yra du pagrindiniai dalykai, dėl kurių negalime įdarbinti jaunų žmonių – dėl darbo pamainomis bei nuolatinio darbo ritmo. Mes labai norėtume ir laukiame žmonių, kuriems yra sukakę 18 metų, bet jaunesniems tiesiog negalime pasiūlyti darbo vietos, kuri atitiktų Darbo kodekse numatytus reikalavimus.

Teisės aktuose, kalbant apie asmenis iki 18 metų, naudojama sąvoka jauni asmenys, iš kurių išskiriamos 2 grupės: vaikai – asmenys nuo 14 iki 16 metų ir paaugliai – asmenys nuo 16 iki 18 metų. Ši jaunų asmenų klasifikacija svarbi, nes vaikams ir paaugliams taikomi skirtingi reikalavimai ir apribojimai priimant juos į darbą“, – pagrindines priežastis vardijo E. Jaliniauskienė.

„Šiuo metu galime pasiūlyti darbo vietas tik prie ledų pakavimo linijos. Pagal Darbo kodeksą – darbą, kurio spartą lemia mechanizmai ir kuris apmokamas pagal kiekybinius rezultatus. Įmonė, siekdama užtikrinti nenutrūkstamą ledų gamybos procesą, organizuoja pamaininį darbo grafiką. Darbo kodeksas (DK) numato labai griežtus apribojimus dėl nepilnamečių darbo ir poilsio laiko. Dėl šių priežasčių negalime pasiūlyti darbo nepilnamečiams“, – sakė koncerno personalo vadovė.

Domisi galimybėmis

Kauno teritorinės darbo biržos jaunimo užimtumo skyriaus specialistė Jurgita Liutkevičienė pasakojo, kad jaunimas į darbo paieškas kimba dar nesibaigus mokslo metams: „Dar nesibaigus mokslo metams moksleiviai kreipiasi dėl darbo vasaros atostogų metu. Aktyvūs ir norintys prasmingai praleisti vasarą jaunuoliai domisi savo galimybėmis. Darbas vasarą suteikia jiems naujos patirties, galimybę susipažinti su darbo pobūdžiu, įgyti komandinio darbo įgūdžių. Vien gegužės mėnesį savo kontaktus yra palikę 12 moksleivių (15–16 amžiaus), kuriems buvo išsiųsti gauti darbo pasiūlymai.“

Pasak J. Liutkevičienės, tokios sritys kaip gamyba ir paslaugų sfera nesuteikia įsidarbinimo galimybės nepilnamečiams moksleiviams, todėl specialistė rekomenduoja išbandyti jėgas ir padirbėti žemės ūkyje, kuriame jie gali dirbti pagal paslaugų kvitus.

Alternatyva – savanoriška veikla

Specialistė teigė, kad dėl mažesnių galimybių įsidarbinti nepilnamečiams kaltas jų amžius. „Dažniausiai nepilnamečių neįdarbinimui įtakos turi amžius, nes darbdaviai pageidauja pilnamečių moksleivių, kuriems nėra apribotos darbo sąlygos. Taip pat darbdavius liūdina, kad ateina nemotyvuoti jaunuoliai, kurie nori gauti atlygį neįdėdami daug pastangų, tačiau ir jaunimas skundžiasi, kad darbdaviai nesilaiko susitarimo ir jie negauna žadėto atlygio.

Kaip alternatyvą siūlytume savanorystę, kuri šiais laikais tampa vis populiaresnė tarp jaunų žmonių ir didžioji jų dalis pasirenka išbandyti šį kelią.

Savanoriaujant galima įgauti patirties, darbui naudingų įgūdžių, kompetencijų, susirasti bendraminčių, naujų pažinčių, tobulėti ir realizuoti savo gebėjimus, geriau pažinti save ir įvertinti savo tikslus, prasmingai praleisti laiką ir užsirekomenduoti ateičiai“, – sako J. Liutkevičienė.

Kokius darbus gali dirbti nepilnamečiai?

Vadovaujantis Darbo kodeksu, jaunesniems nei aštuoniolika metų asmenims negali būti skiriami darbai, kurie fiziškai ir psichologiškai per sunkūs, arba kuriuos dirbant naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatai kenkiančios medžiagos, arba kur galimas jonizuojančios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis.

Kodeksas nustato, jog darbo sutartis su darbuotojais iki aštuoniolikos metų gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Minėtas teisės aktas asmenims iki 18 metų numato sutrumpintą darbo laiką bei įtvirtina nuostatas, skirtas geresniam nepilnamečių teisės į poilsį užtikrinimui.

Darbo kodeksas draudžia su darbuotojais iki aštuoniolikos metų sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tokia sutartis gali būti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu, vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų leidžiama dirbti lengvus darbus, tai yra, ravėti daržus, retinti daržoves, kaupti, laistyti (su žarna); skinti uogas, vaisius, rinkti ir perrinkti daržoves ir bulves; gatvių stenduose klijuoti reklamas, laikraščius, afišas; pardavinėti laikraščius ir žurnalus; priimti, skaičiuoti, rūšiuoti ir pakuoti smulkias ir lengvas prekes; dirbti lengvus pagalbinius darbus įvairių smulkių prekių kioskuose, parduotuvėse, spaudos kioskuose ir kt.