Mažėjant darbo jėgai Lietuvoje, o ypač Panevėžyje, užsieniečiai yra tikras išsigelbėjimas darbdaviams. Verslininkai laukia svetimšalių ir tikina mokantys šiems ne mažiau nei lietuviams.
Augant užsieniečių poreikiui darbo sektoriuje, natūralu manyti, kad ir lietuviški įstatymai nestabdo naujakurių srovės iš kitų šalių. Tačiau prieš trejus metus Lietuvoje įsikūręs vengras Kristianas Slavikas su tuo tikriausiai nesutiktų.
Į Panevėžį jis atsikraustė pas gyvenimo draugę Sigitą Vaitkevičiūtę. Jiedu augina sūnų. Pora prieš devynerius metus susitiko Anglijoje, kur abu kurį laiką gyveno ir dirbo.
Tačiau vieną dieną Sigita tvirtai nusprendė važiuoti namo. Svetimas kraštas merginai įgriso – nuolat jautė šeimos, giminių ir Panevėžio ilgesį.
K. Slavikas ne kartą jau buvo lankęsis draugės tėvynėje, todėl ramiai sutiko važiuoti kartu. Lietuva jam atrodė graži, įdomi ir panaši į Vengriją metų sezoniškumu, virtuve, papročiais.
„Į Vengriją kraustytis nenorėjome, ten gyventi dar sunkiau nei Lietuvoje: žmonės mažai uždirba, daugelis emigruoja. Norėjau į Lietuvą, ir viskas. Abiem teko rinktis: arba skirtis ir pasukti savais keliais, arba važiuoti kartu“, – pasakojo Sigita.
Vis dėlto jos mylimajam Lietuvoje ne viskas pasirodė rožėmis klota. O praėjus trejiems metams vyras jau abejoja, ar čia persikelti buvo geras sprendimas.
Į Migracijos skyrių – su rašteliu
Vos apsigyvenęs Panevėžyje K. Slavikas ėmėsi tvarkyti dokumentus, kad galėtų čia gyventi ir dirbti legaliai. Porą apstulbino, kad, pasak S. Vaitkevičiūtės, pas reikalingus migracijos specialistus Kristianui teko vaikščioti su jos rašytais rašteliais.
„Užsieniečiams leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje tvarko Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyris. Bet Panevėžyje su mano vyru niekas negalėjo normaliai susikalbėti – teko jam vertėjauti. Kai neturėdavau laiko, nes dirbdavau, duodavau jam raštelį, kuriame lietuviškai surašydavau, ko mums reikia“, – kuriozinę situaciją pasakojo Sigita.
Kristianui penkeriems metams išduotas leidimas netrukus baigsis ir jam vėl teks minti tuos pačius slenksčius. Laimė, vyras jau gerokai pramoko lietuviškai, nors atvykęs tekalbėjo anglų ir vengrų kalbomis.
„Bendraujame su draugais, sūnus pamoko – taip vyro lietuvių kalbos įgūdžiai tobulėja. Kai atvykome, nei vaikas, nei jis nemokėjo lietuviškai“, – sako S. Vaitkevičiūtė.
Rūpesčiai dėl sveikatos
Lietuviškai kalbėti vengras priverstas ir darbovietėje. Apdailininko statybininko profesiją turintis užsienietis įsidarbino metalo rūšiuotoju ir gauna minimalų atlyginimą. Tačiau ne tik išgyvenimo iš menkos sumos klausimas šeimos galvą kamuoja, bet ir rūpesčiai, kai užklumpa ligos.
„Vyras įdarbintas oficialiai, turi darbo sutartį, moka mokesčius, bet kai tenka pas gydytojus eiti, niekas nemato jo privalomojo sveikatos draudimo ir liepia susimokėti. Turi ilgai aiškinti, kol kas prisiverčia patikrinti. Neseniai pateko į ligoninę dėl rimtų sužeidimų – pusę valandos aiškinome, kad mes nemokėsime už gydymą“, – piktinosi imigranto mylimoji.
Panašios bėdos šeimą prislėgė ir K. Slavikui susirgus. Iki šiol jis negauna išmokos už ligos laiką, nes bankas ir „Sodra“ esą neranda, kodėl pinigai negali patekti į lietuvišką vengro sąskaitą. Visai neseniai jis vėl sirgo, pašalpos irgi nėra.
„Kad kas nors normaliai mus priimtų ir paaiškintų, padėtų, bet tik siuntinėja iš kabineto į kabinetą, liepia naują sąskaitą atidaryti, o tai kainuoja. Tikriausiai teks pretenzijas surašyti raštu“, – apmaudą liejo S. Vaitkevičiūtė.
Emigruos užsidirbti
Biurokratinis ratas šeimą įsuko ir Migracijos skyriuje, kai reikėjo išimti britišką pasą turinčiam sūnui lietuvišką asmens tapatybės dokumentą. S. Vaitkevičiūtė teigė teišgirdusi paaiškinimą, kad jos atžalai toks dokumentas nepriklauso. Laimė, panevėžietės bėdos buvo išklausytos Vilniaus specialistų, ir problema tuoj pat išspręsta.
Sigita viliasi, kad jos vargai dėl lietuviško biurokratizmo šiek tiek apmažėtų, jeigu susituoktų. Tokius planus pora jau kurpia, tačiau kai ko ir vestuvės esą nepakeistų.
„Mano vyrui visada buvo įprasta turėti kreditinę kortelę, kaip sakoma – juodai dienai. Jis tokios norėjo ir Lietuvoje, bet tam reikia rezidento kortelės, liudijančios užsieniečio gyvenamąją vietą. Nuėjome jos, bet pasirodo, tokių jau kelinti metai Lietuvoje nebėra“, – apie nuolatines kliūtis pasakojo Vengrijos piliečio gyvenimo draugė.
Šie pokyčiai, anot jos, reiškia, kad ateityje Sigitos šeima galbūt negalės pasiimti ir paskolos iš banko. O jauna pora labai nori turėti savo būstą Panevėžyje, tik iš lietuviškų atlyginimų jam susitaupyti nepaprasta.
Todėl Kristianas rimtai svarsto važiuoti padirbėti į ekonomiškai stipresnę šalį. Jo užmojus dar labiau kursto ir nesibaigiančios nesėkmės valdiškuose kabinetuose.
„Visi sako: grįžkite, grįžkite – grįžau, o čia nuolat susiduriame su nesusipratimais“, – liūdnai konstatuoja S. Vaitkevičiūtė.
Kalba rusiškai ir angliškai
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkė Bronislava Pliavgienė, išklausiusi vengro rūpesčius dėl kalbos Užsieniečių reikalų poskyryje, nenorėjo sutikti, kad čia dirbantys specialistai nekalba angliškai. Ši ir rusų kalbos, anot B. Pliavgienės, pagrindinės, kuriomis skyriuje dažniausiai bendraujama.
„Gal ir ne viską pavyksta teisingai pasakyti, bet niekada nekilo jokių rūpesčių dėl bendravimo su užsieniečiais“, – tvirtino B. Pliavgienė.
Jos teigimu, Vengrija – Europos Sąjungos valstybė, todėl jos piliečiams gauti pažymą gyventi ir dirbti Lietuvoje kur kas paprasčiau nei trečiųjų šalių imigrantams. Jiems nustatyta atskira dokumentų pildymo tvarka, išduodami kontroliniai sąrašai.
„Yra nustatyta tvarka ir jos laikomės, jeigu neaišku, paaiškiname. Kartais užsieniečiams susitvarkyti dokumentus padeda darbdaviai, besirūpinantys jų įdarbinimu, taip pat Darbo birža. Dėl bendravimo ir kalbos niekada rūpesčių su klientais nėra kilę“, – pritarė ir Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė Renata Gailiušienė.
Jos teigimu, šiemet skyrių daugiausia užplūdo dirbti vairuotojais, statybininkais ir kitais specialistais į Lietuvą atvykę imigrantai iš trečiųjų šalių: Ukrainos, Baltarusijos. Leidimo laikinai (penkeriems metams) gyventi per pirmąjį pusmetį Lietuvoje paprašė šimtas tokių atvykėlių Panevėžio apskrityje.
Per tą patį laiką taip pat išduota 19 pažymų ES gyventojams laikinai gyventi Lietuvoje ir dvi šeimos nario kortelės trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems laikinai gyventi pas sutuoktinį lietuvį.
Nuolat gyventi per pirmąjį metų pusmetį Lietuvoje skirti leidimai 76 trečiųjų šalių piliečiams Panevėžio apskrityje. Septyni užsieniečiai, atvykę čia iš ES valstybių, nusprendė visam laikui likti Lietuvoje.
Tvarka ta pati
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus specialistė Vita Beržiūnaitė, išgirdusi apie panevėžietės ir emigranto iš Vengrijos bėdas, informavo, kad konkretaus žmogaus situacijos pakomentuoti dėl asmens duomenų apsaugos šios institucijos atstovai negali. Ji pasiūlė dar kartą K. Slavikui kreiptis į jam patogiausią „Sodros“ skyrių ir išsiaiškinti rūpimus klausimus, o jeigu ir tai nepadės – tiesiai į Komunikacijos skyrių.
„Kaip numato Sveikatos draudimo įstatymas, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, ir laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu jie teisėtai dirba. Jeigu užsienietis, remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, draudžiamas sveikatos draudimu, tada privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai tokie patys kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams. Informaciją, kad žmogus dirba pagal darbo sutartį ir kad moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, „Sodra“ perduoda Valstybinei ligonių kasai tokia pačia tvarka kaip ir informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečius“, – aiškino atstovė spaudai.
Nesiskiria ir bendroji tvarka dėl Ligos išmokos.
