Įmonės „Idėjų komitetas“ vadovas, daugybę sekėjų feisbuke turintis Saugirdas Vaitulionis įsitikinęs, kad tai yra nepriimtina.

Asmeninėje paskyroje jis pasidalijo įrašu, kuriame sako, kad Vilniaus maitinimo įstaigos visiškai pasipūtė, pradėjo „išsidirbinėti“, o tai toleruoti esą yra prastas tonas.

S. Vaitulionio pasipiktinimą sukėlė itališkas restoranas „Capo Vilnius“, įsikūręs sostinės Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gatvėje. Jis perpasakojo pokalbį su restorano darbuotoju, kuris atsisakė rezervuoti staliuką didesnei kompanijai be 100 Eur užstato.

„Žinote ką, vaikai, gal nevaidinkite čia Niujorko ar Londono, nes iki jų dar toli visomis prasmėmis. Ir, man atrodo, kažkas pamiršo, iš ko restoranai išsilaiko. Ir kad ne „kabakas“ daro paslaugą klientui, kuriam leido ateiti išleisti savo pinigų, o klientas „kabakui“, nes panoro pas juos, o ne pas kitus išleisti savo pinigus. (...) Kaip nors gal rasiu, kur šitam mieste su 200 picerijų suvalgyti picos“, – rašė S. Vaitulionis.

DELFI paprašė restorano atstovų paaiškinti, dėl ko nustatytas tokio dydžio užstatas staliukui rezervuoti.

„Visų pirma, reikia paminėti, kad užstato mokestį taikome grupėms nuo 10 asmenų. Užstato suma gali būti nuo 30 iki 100 eurų, svarbiausia, kad klientui užstato dydis būtų priimtinas. Šis užstatas jokiu būdu nėra mokestis, ar suma, kurią lankytojai privalo išleisti restorane.

Viešojo maitinimo sektoriuje pakankamai dažnai nustatomas stalelių rezervavimo užstato mokestis, dėl labai elementarios priežasties – klientai ne visada elgiasi atsakingai ir kartais neatvyksta užimti savo rezervuoto staliuko. Rezervuojant stalelį didesnei grupei, stengdamiesi prisitaikyti prie kliento poreikių, iš anksto galime suderinti meniu, gėrimus, stalelio papuošimus šventei ir patenkinti kitus kliento pageidavimus. Pagal esamas rezervacijas taip pat planuojame ir aptarnaujančio personalo pajėgas, kas lemia mūsų personalo gaunamus atlyginimus“, – atsiųstame komentare rašo restorano administracija.

Ji taip pat paaiškino, kad priklausomai nuo grupės dydžio, staliukai yra sujungiami 1–1,5val. prieš jai atvykstant.

„Tai yra laikas, kai negalime priimti kitų lankytojų prie rezervuotų stalelių, kad nevaržytume lankytojų laiko, kurį jie nori praleisti mūsų restorane. Pasitaiko atvejų, kai lankytojai vėluoja ir dar pusvalandį turime laukti vėluojančios rezervacijos. Todėl prie visų šių rezervuotų staliukų klientų negalime priimti net iki 2 valandų.

Klientas užstatą gali palikti apsilankęs mūsų restorane, arba bankiniu pavedimu. Neišnaudojus užstato sumos, skirtumą grąžiname klientui, kadangi šis užstato mokestis jokiu būdu nėra siekis pasipelnyti ar gauti kokios nors naudos“, – tikino „Capo“ administracija.

Komentare taip pat minimas DELFI publikacija, „Naujos etiketo taisyklės: niekas nesipiktins, jei prie stalo tikrinsite „Facebook“ ar sumokėsite mažiau“. Be kita ko, joje rašoma: „Staliuko rezervavimas ir klientų neatvykimas yra viena labiausiai restoranus erzinančių bėdų, neretai turinti įtakos jų pajamoms. Kad išvengtų tokios situacijos, vis daugiau restoranų užsienyje staliuko rezervavimo metu paprašo kliento kreditinės kortelės duomenų ir vėliau nuskaičiuoja tam tikrą mokestį, jei klientas neatvyksta be pateisinamos priežasties.“

Restorano administracija taip pat atkreipė dėmesį, kad kitaip nei įprasta užsienio restoranuose, po staliuką rezervavusiam klientui neatvykus į restoraną, jam būtų grąžintas užstatas, „kadangi neturime tikslo šio užstato panaudoti nuostolių kompensavimui.“

„Capo“ restorane skelbiamame meniu pigiausių patiekalų kaina prasideda nuo 3 Eur (skirtingos sriubos). Brangiausiai atsieis jautienos išpjova – 17 Eur.

„Sodros“ duomenimis, bendrovėje „Makaronų grupė“, kuri valdo restoraną, iš viso dirba 22 darbuotojai. Vidutinė jų alga – 452 Eur neatskaičius mokesčių.