Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) teigimu, laiške Seimo nariams perspėjama, kad nuolatinės reformos esą gali paralyžiuoti privataus pensijų kaupimo sistemą, o būsimus pensininkus neva pasmerkti sunkiai išsprendžiamiems finansiniams iššūkiams.
„Esanti pensijų kaupimo pensijų sistema šiuo metu yra vienintelis realus masiškai prieinamas įrankis gyventojams nuo infliacijos apsaugant bei uždirbant kaupti pensijai. Tuo tarpu Seimo priėmimui teikiama pensijų reforma - skubota, neišdiskutuota ir tinkamai ekonomiškai bei teisiškai neįvertinta ir tinkamai nepristatyta gyventojams. Todėl tokie pakeitimai pensijų sistemai gali turėti negrįžtamų pasekmių, kada nuolatinių reformų išvarginti dalyviai gali atsitraukti, o esama sistema būtų iš esmės paralyžiuota“, - rašoma kreipimesi į Seimo narius.
Laišką Seimo atstovams pasirašė LVK prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas Šarūnas Alekna, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis, Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Alius Jakubėlis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys ir „Nasdaq Vilnius“ vadovas Saulius Malinauskas.
Finansų ir verslo atstovams kelia nerimą, kad Lietuva yra tiek tarp mažiausiai vienam asmeniui santaupų turinčių, tiek tarp mažiausią santaupų dalį nukreipiančių į ilgalaikius taupymo produktus - pensijų fondus, gyvybės draudimą ir pan. tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių šalių, teigiama pranešime. Į tokius produktus Olandijos gyventojai nukreipia 73 proc. savo finansinio turto, Airijos - 57 proc., o Lietuvos - tik 12,8 proc., pabrėžiama pranešime.
„Tai lemia ne tik vis dar augantis gyventojų finansinis raštingumas, bet ir besiformuojančios ir bręstančios ilgalaikių taupymo produktų rinkos, kurias vykdoma pensijų reforma gali visai sužlugdyti“, - rašoma rašte.
Rašte pabrėžiama, kad šiuo metu pensijų fondai Lietuvoje yra investavę daugiau kaip 650 mln. eurų, todėl būtina kompleksiškai ir atsargiai vertinti reformos įtaką Lietuvos finansų sektoriui.
Raštas adresuotas Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto vadovams bei komiteto nariams, visų Seimo frakcijų vadovams.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pensijų reformos įstatymų projektų paketui. Dabar jie svarstomi Seimo komitetuose.
Reformos įsigalios tik tuomet, jeigu joms pritars Seimas. Vyriausybė tikisi to sulaukti iki liepos, nors neatmetama, kad diskusijos gali nusikelti į rudenį.
Pensijų kaupimo pertvarką privatūs pensijų fondai kritikuoja nuo jos pristatymo pradžios. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad anuitetų mokėjimas būtų centralizuotas. Kitaip tariant, privačiai pensiją kaupę asmenys, sulaukę pensinio amžiaus, išmokas privalomai gautų iš „Sodros“. Šį pasiūlymą kritikuoja privatūs fondai, teigiantys, kad tada nelieka prasmės kaupti pensijos privačiai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, taip būtų sumažinta rizika. Be to, „Sodra“ nesiektų pelno, todėl didesnę grąžą teiktų gyventojams.
„Siūloma centralizuoti anuitetų teikimą, nes ir dabar anuitetų rinka yra maža, kai ji maža, visa rizika tenka dalyviams. (...) Tai būtų valstybinis tiekėjas, užtikrintų kaip įmanoma didesnę grąžą gyventojams“, - Seimo posėdyje teigė ministras.
Pertvarkant antros pakopos pensijų sistemą, siūloma, kad gyventojo įmoka būtų 4 proc. nuo darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 3 proc.), o valstybė prisidėtų 2 proc. įmoka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 1,5 proc.). Kaupiantiesiems nemažėtų „sodrinė“ pensija.
Be to, siūloma pensijų fondų įkainius sumažinti perpus - iki 0,5 vidutinės metinės lėšų vertės.
