Perka tiek, kiek estai

Statistikos departamento duomenimis, prekybos internetu ir užsakomuoju paštu apimtys Lietuvoje 2017 metais augo 30,5 proc. ir siekė beveik 360 mln. Eur. Tuo tarpu 2016 m. internetinės prekybos apyvarta buvo 274 mln. Eur. Pasak Tado Povilausko, SEB banko Vyriausiojo analitiko, svarbu paminėti, kad į šią statistiką patenka tik Lietuvoje registruotos mažmeninę prekybą ir užsakymus internetu priimančios bendrovės, tiesioginiai pirkimai iš „Amazon“ ar kinų prekybos platformų čia neįtraukti.

„Santykinė prekybos internetu dalis Lietuvoje išties didėja ir atitinka estų lygį – abejose šalyse sudaro apie 4,3 proc. nuo visos mažmeninės prekybos rinkos, neįtraukus degalų. Šiaurės šalyse, Vakarų Europoje ši dalis siekia 10 procentų. Gan sudėtinga tiksliai įvertinti pirkimų mastą, kadangi neįtraukiamos užsienio šalių prekybos platformos, tačiau tai, kad pirkimai internetu auga, rodo ir metiniai tarptautinių gaunamųjų pašto siuntinių rezultatai, kuriuos stebi Ryšių reguliavimo tarnyba. 2017 m. tokių siuntinių gauta 1,86 mln., arba 19,8 proc. daugiau negu 2016 m. Tad lietuviai vis daugiau perka prekių iš užsienio elektroninės prekybos parduotuvių, kurių maždaug, galima spėti, 2/3 yra iš Kinijos“, – teigė ekonomistas.

Tadas Poviliauskas
Foto: SEB banko nuotr.

Drabužiai, avalynė, sporto ir laisvalaikio, namų apyvokos gaminiai, įvairių renginių bilietai – tai populiariausios prekės, lietuvių įsigyjamos internetu, rodo Statistikos departamento duomenys.

Svarbu kaina ir lankstumas

Penkerius metus veikiančio prekės ženklo „Toks Visoks“, siūlančio rankų darbo odos aksesuarus kūrėja Akvilina Vaičaitytė sako, kad žmonių, užsukančių į jos studiją „gyvai“ išsirinkti norimos prekės mažėja, tačiau bendrai pardavimai nemažėja, išlieka stabilūs. Tai lemia užsienio šalių pirkėjai, vis dažniau atrandantys lietuviškus produktus tiek jos e. parduotuvėje, tiek kituose kanaluose, kaip „Etsy“.

„Klientų branduolys vis dar yra lietuviai, tačiau dauguma jų jau turi mano rankinių ir piniginių. Dažnai išgirstu, kad jas sunku sunešioti, todėl gaminant tokius ilgalaikius produktus, privalau dairytis vis naujų klientų. Pastebėjau, kad dauguma klientų labiau linkę sumokėti už siuntimą, nei vykti atsiimti prekę fiziškai. Tačiau siuntimo kaina ir greitis jiems svarbūs. Daugelis tikisi greito ir nemokamo siuntimo. Dažnai renkasi vienos dienos pristatymą kurjeriu, nes tai patogu, tačiau ir man svarbu kokybė, nedidelė paslaugos kaina. Norisi patikimo, prie situacijos prisitaikančio kurjerio, kuris nepažeistų pakuočių, punktualumo“, – teigia pašnekovė.

A. Vaičaitytė sako, kad kol kas trūksta bendrovių, kurios siūlytų įkandamą tarptautinio siuntimo įkainį. Visos kitos siuntų paslaugos yra geros, dauguma turi patogias naudoti siuntų sekimo programėles, aiškias siuntų užsakymo platformas.

„Labai patogu, kai pats gali išrašyti sąskaitas, atsispausdinti etiketes, turi priskirtą konsultantą, kuris, prireikus, padeda išspręsti kylančias problemas. Patogus naudojimas, tik keliais žingsniais atliekamas užsakymas, prieinami kurjeriai ir geros kainos bus tie kriterijai, kurias remiantis e.prekybininkai rinksis siuntų partnerį“, – įsitikinusi „Toks Visoks“ savininkė A. Vaičaitytė.

Verslininkė sutinka, kad prekybos centrai, ilgokai buvę apsipirkimo Mekomis, nueis į šalį. Ir ne tik dėl to, kad pirkėjai ieško išskirtinių, ne masinių prekių. Interneto parduotuvės yra milžiniškas, praktiškai neišsenkantis prekybos centras, leidžiantis apsipirkti namuose.

„Internetas apsipirkimą nukėlė visai į kitą lygį, leidžiantį pirkti neišlipus iš lovos. Ir dar gauti viską tiesiai į namus. Dar yra žmonių, kurie nori pačiupinėti, pasimatuoti, tačiau ilgainiui tai bus vis mažiau aktualu“, – mano A. Vaičaitytė.

Lietuviai vis daugiau parduoda užsieniečiams

Pasak „Itella Logistics“ vadovės Rasmos Saulės, siuntų, iškeliaujančių į užsienio šalis, skaičius kasmet auga. Dešimtmetį teikusi sandėliavimo paslaugas, ši įmonė neseniai atsisakė didelių plotų ir koncentruojasi į elektroninės prekybos įmonėms aktualią paslaugą – siuntų pristatymą.

„Auga ir vartotojų pirkimo galia, ir internetinių parduotuvių pardavimo kanalų atidarymas skirtingose šalyse, ir mūsų vartotojų pasitikėjimas internetine prekyba. Konkurencija yra stipri ne tik e. prekyboje, bet visuose logistikos segmentuose. Čia veikia stiprios tarptautinės kompanijos, turinčios gerą įdirbį ir platų siuntų pristatymo tinklą. Čia mes ir konkuruojame, ir prireikus dirbame kartu su konkurentais“, – sako Rasma Saulė.

Kompanijos vadovė teigia, kad būtent dėl šių priežasčių sukūrė naują paslaugą specialiai elektroninei prekybai, kuri ieškosi pardavimo kanalų už Lietuvos ribų.

Rasma Saulė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Lietuvoje pagaminama daug įvairios produkcijos, o šiuolaikinės technologijos leidžia lengvai ir saugiai parduoti prekę į bet kurią šalį. Sunkumas, su kuriuo susiduria elektroninė prekyba – kaip tas prekes išsiųsti, kad jos gavėją pasiektų pažadėtais terminais, o pardavėjui už siuntos pristatymą į Vokietiją nereikėtų atiduoti viso savo uždarbio“, – aiškino kompanijos vadovė.

„Patys valdome savo tarptautines linijas, kuriomis vyksta jungtiniai tarptautiniai krovinių ir siuntų srautai. Turime ir savo sandėlius laikymui. Platus paslaugų portfelis leidžia pasiūlyti klientui visas paslaugas iš vienų rankų. Tokiu būdu, elektroninei prekybai išsprendžiame daug aktualių klausimų, pradedant, kaip atsivežti prekes, kur jas laikyti ir kaip jas pristatyti pirkėjui, pateikusiam užsakymą internetu“, – paaiškino „Itella Logistics“ vadovė.

Įtaką daro tarptautiniai e.prekybos gigantai

Rasma Saulė sako, kad e. prekybos migracija jaučiama ir offline, ir online: pavyzdžiui, didžiosios elektroninės parduotuvės atidarinėja fizinius prekių atsiėmimo taškus didmiesčiuose. Gavėjui tai leidžia nemokamai atsiimti internetu pirktą prekę, o pardavėjui sukuriamas papildomas pardavimo kanalas.

Vokietija, Lenkija, Didžioji Britanija, Airija, Skandinavijos šalys – tai pagrindinės kryptys, kuriomis keliauja siuntiniai iš Lietuvos. Cikliškumas tarptautinėje internetinėje prekyboje taip pat ryškus: jaučiamas prieš didžiąsias metų šventes, taip pat kiekvieno sezono pabaigoje prasidėjus didžiųjų tarptautinės internetinės prekybos kanalų „Ebay“, „Amazon“ ir kitų sezono išpardavimams.

Augti dar yra kur

Kompanijos DPD užsakymu, Kantar TNS pernai atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad 54 proc. europiečių ką nors perka internetu bent kartą per mėnesį. 67 proc. pirkinių sudaro prekės iš Europos šalių parduotuvių, apie 44 proc. – iš Kinijos. Įdomu tai, kad 80 proc. visų apklaustų apsipirkusiųjų buvo labai patenkinti internetu įsigytomis prekėmis.

Apsipirkimas internetu

Tuo tarpu naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai internetine prekyba naudojosi apie 29 proc. gyventojų – internetu buvo įsigiję prekių ar paslaugų per pastaruosius tris mėnesius.

„ES šalių vidurkis yra apie 48 proc. Lietuvoje internetinės prekybos populiarumas dar nėra toks, koks Šiaurės ar Vakarų šalyse, tad augimui dar tikrai yra vietos. Manau, kad teiginiai apie tradicinių prekybos centrų išnykimą yra per radikalūs, tam dar reikės daug metų. Tačiau akivaizdu, kad internetinės prekybos apyvarta auga keliskart greičiau negu tradicinės prekybos apimtys, ir tai verčia jos senbuvius reaguoti.

Matome, kad didieji tradicinės prekybos žaidėjai Lietuvoje reaguoja į rinkos pokyčius ir turi susikūrę internetinės prekybos galimybes. Internetinė prekyba yra labai naudinga vartotojui, nes sudaro galimybes gauti prekes daug pigiau, negu kartais jas pasiūlo vietos rinkos dalyvis. Lietuviui kaina yra labai svarbus veiksnys renkantis prekę, todėl taip populiarėja pirkimai internetu iš užsienio e.parduotuvių“, – mano T. Povilauskas.