Idėja yra tokia, jog kiekvienas žmogus, norintis pabuvoti Peloponese, pajusti vietinę kultūrą ir savo rankomis užauginti graikiškas gėrybes, gali tapti ūkininko savanoriu darbuotoju bei dirbti jo ūkyje po penkias ar mažiau valandų per dieną. Atlygis už tai – skanus graikiškas maistas ir pastogė virš galvos.
Norinčiuosius vilioja ir netoliese esantis paplūdimys, kurį skalauja Jonijos jūra, ir ypatinga gamta, kurią supa alyvmedžių laukai bei daugeliui užsieniečių nepažįstami augalai, kvapnios ryškiaspalvės gėlės ir tobula ramybės oazė. Atsidūrus Peloponese galima nesunkiai pasijusti atitrūkus nuo viso likusio pasaulio – gyvenimas čia sukasi iš lėto, nes graikai pasižymi šiek tiek flegmatišku gyvenimo būdu.
Pasak Vassilio, savanorių visada atsiranda ir jie noriai plūsta iš visų pasaulio kampelių degdami norų pažinti šį ramų regioną. Darbo apstu visus metus, todėl atvykimo laikas nesvarbus – savanoriai laukiami tiek žiemą, tiek vasarą.
Nors ūkio plotas nėra labai didelis – 1,5 ha, Vassilis sako, kad jo vieno rankų visiems darbams nudirbti neužtenka. O savo ūkyje jis augina daug ką: arbūzus, alyvuoges, iš kurių vėliau spaudžia aliejų, bulves, pomidorus bei vynuoges, iš kurių gamina ne tik vyną, bet ir naminę graikišką degtinę, kurią vadina „Tsipouro“. Tiesa, savo užaugintų gėrybių jis nepardavinėja – viską pasilieka savo ir savo šeimos reikmėms.
„Daržoves daugiausia auginu sau, vyną gaminuosi tik sau, niekam nepardavinėju. Tiesa, jei kažkas nori ką nors nusipirkti – daržovių ar vyno bei „Tsipouro“, galiu ir parduoti. Viskas, ką užsiauginu savo ūkyje, yra be chemikalų ir kitokių priedų. Jeigu perkate kokiame nors prekybos centre, jūs nežinote, ką iš tikrųjų perkate. O aš noriu žinoti, kas atsiduria mano lėkštėje“, – pasakoja Vassiles.
Vynas pagaminamas per tris mėnesius. Graikai vyno apskritai ilgai nebrandina – ilgiausiai vynas laikomas apie penkis metus.
Pašnekovas sako, jog Pyrgos jis gyvena vienas, be šeimos. Jo mergina nemėgsta provincijos gyvenimo ir nelabai nori prižiūrėti ūkį, todėl pati persikėlė į Atėnus, o Vassilis gyvena Peloponese rūpindamasis savo ūkiu ir augintiniais – vištomis bei šuneliu Castro.
