Pasak ministerijos, šios gairės padės pritraukti užsienio investicijas ir kurti palankią bei saugesnę aplinką finansinių technologijų („fintech“) ir blokų grandinės (blockchain) technologijos verslui Lietuvoje.
„ICO rinka praktiškai nereguliuojama, o joje slypintis potencialas yra didžiulis. Rizikų yra daug, todėl privalome jas suvaldyti. Turime siekti, jog tiems ICO projektų vykdytojams, kurie nori vykdyti veiklą skaidrioje ir tvarkingoje teisinėje aplinkoje, Lietuva taptų pagrindine būstine“, – pranešime teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasak Finansų ministerijos, investuotojams bei verslininkams gairėse yra išsamiai aprašytos inovatyvaus verslo bei plėtros galimybės Lietuvoje – nuo ICO projektų reguliavimo iki įmonių apmokestinimo bei apskaitos. Gairėse, be kita ko, aiškinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir pelno mokesčio (PM) taikymas minėtoms veikloms.
Ministerijos teigimu, nuo 2017 metų visame pasaulyje lietuvių vystomi ICO ir blockchain projektai pritraukė apie 400 mln. eurų investicijų. Pagal taip pritrauktą kapitalą jie užima iki 10 proc. viso pasaulio rinkos. Iki šiol apie du trečdalius pačių lietuvių sukurtų blockchain projektų dėl nepakankamai aiškios ir nepalankios teisinės – mokestinės aplinkos registruojasi užsienio šalyse.
Lietuvoje registruotos organizacijos „Crypto Economy Organisation“ prezidentas Vytautas Kašėta, dar rengiant gaires, teigė, kad šis procesas svarbus sulaikyti Lietuvoje verslus ir pritraukti naujus startuolius.
„Matome iš skaičių, kad kripto projektai, startuoliai, kalbu ne tik apie „fintech“ sritį, bet ir kitas technologines sritis, jie labai sugeba daug pritraukti investicijų ir mūsų kaip asociacijos noras yra pritraukti tas investicijas į būtent Lietuvą. Ir šitoje vietoje mes sutarėme ir su Ūkio, ir su Finansų ministerijomis ir natūralu, kad dėl to ir gavosi noras aiškinti ir rodyti draugiškumą pačios rinkos, tam kad ne tik lietuvių verslai kurtųsi Lietuvoje ir nepabėgtų, bet tam, kad mes pritrauktume iš tų pilkųjų jurisdikcijų leistume legalizuoti verslus“, – BNS anksčiau sakė V. Kašėta.
Finansų ministerijos ekspertai, rengdami gaires, bendradarbiavo su kitomis finansų institucijomis: Lietuvos banku, Valstybine mokesčių inspekcija, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Gairėse pažymima, kad jos negali būti vertinamos kaip oficiali įstatymų interpretacija. Be to, dėl sektoriaus naujumo teisinis reguliavimas gali keistis. Tad Finansų ministerija ir kitos valstybinės institucijos pasiliekančios teisę bet kuriuo metu pakeisti bet kurią gairių dalį.