„NDX energija“ tuomet už parduotas „Leo LT“ akcijas gavo 680 mln. litų (196,9 mln. eurų). Tačiau tyrimą dėl verslo įtakos politikai atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas kelia klausimą ir dėl Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) valdymo laikotarpiu išmokėtų dividendų.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis 2009 metais buvo paskaičiavęs, kad „VST per tą laiką, kol priklausė „Maximos“ savininkams, įvairiais būdais šeimininkams išmokėjo apie 700 mln. litų (202,7 mln. eurų)“.
Dabartinė „NDX energijos“ stebėtojų tarybos narė Lina Karkliauskaitė DELFI detalizavo šią sumą, nes ne viskas buvo išmokėta dividendais.
Pirmas etapas – VST privatizacija
Seimo patvirtintose NSGK tyrimo išvadose Generalinei prokuratūrai siūloma atsižvelgiant į surinktą informaciją ir paaiškėjusias nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant „Leo LT“ aplinkybes, iš naujo įvertinti, ar kuriant nacionalinį investuotoją nebuvo padaryta nusikalstama veika.
Tuo metu pačiam Seimui siūloma kreiptis į Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė (ar galėjo patirti) dėl nepriklausomo investuotojo sukūrimo įsteigiant „Leo LT“ ir šios įmonės veiklos, ir pasiūlyti priemonių, kad ši žala būtų atlyginta.
„Leo LT“ užuomazgomis galima laikyti 2003 metus, kada „Maximos“ savininkų valdoma „NDX energija“ laimėjo VST privatizacijos konkursą. Kaip dabar pasakojo L. Karkliauskaitė, VST privatizacija vyko viešo konkurso būdu, kuriame be „NDX Energijos“ dalyvavo ir „Achemos“ grupė.
„NDX Energija“ konkursą laimėjo, pasiūliusi 156,4 mln. eurų kainą, t.y. žymiai didesnę nei valstybės nustatyta pradinė akcijų paketo pardavimo kaina – 104 mln. eurų ir su 24,6 mln. eurų skoliniais įsipareigojimais.
VST akcijos buvo kotiruojamos biržoje, todėl dar 40,8 mln. eurų „NDX Energija“ už VST akcijas sumokėjo 2004 metais kitiems smulkiesiems VST akcininkams, iš viso už 97 proc. VST akcijų sumokėdama 197,2 mln. eurų“, – pasakojo ji.
Antras etapas – turto perkainojimas ir įstatymo pataisa
2004 metais VST turtas perkainotas nuo 571 mln. iki 2,351 mlrd. litų (165,4 mln. ir 681 mln. eurų). Tais pačiais metais Seimas pakeitė Elektros energetikos įstatymą ir nurodė, kad nustatant viršutines elektros perdavimo, skirstymo ir tiekimo paslaugų kainų ribas yra atsižvelgiama į tiekėjo turto vertę. Taip pat įrašyta, jog pelno norma irgi skaičiuojama nuo šios vertės.
„Verslo žinios“ tai buvo apibendrinusios taip: „Remiantis tokia schema, kuo didesnis elektros skirstytojos turtas, tuo brangesnė tampa elektra vartotojams ir tuo gausesnis byra įmonei pelnas“.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis anksčiau DELFI yra pasakojęs, kad jį šokiravo buvusio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovo 2004 metų lapkritį publikuotas interviu, kuriame buvo pasakyta, kad politikai atrišo rankas dvigubinti elektros kainas.
R. Kuodis papasakojo, kad po turto indeksavimo, kurį atliko tiek VST, tiek RST, tiek „Lietuvos energija“, kažkaip labai keistai, mįslingai, „Lietuvos energija“ nepaprašė didesnių kainų kepurių nuo 2005 metų.
„Žinoma, tie, kas sumanė visą tą schemą buvo pakankamai pragmatiški ir sugalvojo neiškart padvigubinti elektros kainas, o po truputį, kad nebūtų vartotojų maišto. Jie paprašė elektros kainas nuo 2005 metų pradžios didinti tik 10 proc., bet to iš esmės užteko, kad Lietuvai būtų sužlugdytas euro įvedimas 2007 metais. Tada infliacijos kriterijų viršijome 0,1 proc., o elektros kainų padidėjimas 10 proc. infliaciją padidino apie 0,3 proc.“, – dėstė R. Kuodis.
Trečias etapas – milijonai dividendams
L. Karkliauskaitė teigė, kad po VST privatizacijos įmonė buvo valdoma ūkiškai.
„Buvo sumažintos administracinės ir kitos išlaidos, nutrauktos neefektyvios investicijos, todėl bendrovė generavo teigiamą pinigų srautą ir galėjo duoti grąžą visiems savo akcininkams, kurių tuo metu buvo virš 4 tūkst.
Keičiant VST įstatinio kapitalo struktūrą, 2004 metais VST įstatinis kapitalas buvo sumažintas 116 mln. eurų ir „NDX Energijai“ tuo metu pagal turimų akcijų skaičių priklausė 112,9 mln. eurų. Ši suma nebuvo išmokėta tuo metu, o buvo konvertuota į paskolą, kuri vėliau buvo perleista bankams.
Per 2005–2007 metus VST mokėjo visiems savo akcininkams dividendus – apie 89 mln. eurų, o „NDX Energija“ iš jų gavo apie 58 mln. eurų dividendų, dar 27,8 mln. eurų mokėtinų dividendų buvo konvertuoti į paskolą, kuri vėliau buvo perleista bankams“, – pasakojo ji.
L. Karkliauskaitė teigė, kad įvertinus „NDX Energijos“ investicijos į energetikos sektorių rizikingumą (pelningumas visiškai priklauso nuo valstybinio reguliavimo) ir to meto ekonomikos aplinkybes (vidutinė metinė infliacija apie 5 proc., vidutinė palūkanų norma apie 5 proc.), investicijos grąža nebuvo išskirtinė.
„NDX Energijai“ investicija į LEO LT buvo didžiulė verslo nesėkmė“, – sakė ji.
Ketvirtas etapas – „Leo LT“
L. Karkliauskaitė pasakojo, kad 2007 metais konsultacijų įmonė KPMG buvo įvertinusi VST akcijas nuo 685 iki 848 mln. eurų, RST nuo 642 iki 794 mln. eurų, o „Lietuvos energijos“ akcijas nuo 594 iki 744 mln. eurų.
„Šiomis vertėmis buvo remiamasi, apskaičiuojant akcijų proporcijas „Leo LT“ bendrovėje“, – paaiškino ji.
L. Karkliauskaitė dėstė, kad 2008 metais į steigiamą „Leo LT“ bendrovę „NDX Energija“ įnešė turėtas VST akcijas su „dividentiniu kraičiu“, ko tuo metu negalėjo pasiūlyti taip pat į „Leo LT“ įnešamos valstybės valdomos RST ir „Lietuvos energija“.
„Būtent dėl to 2008 metais VST išmokėtus 176 mln. eurų dividendų jau gavo „Leo LT“, kurioje „NDX Energijai“ priklausė tik 38,3 proc. akcijų. Tie pinigai buvo reikalingi „Leo LT“ užtikrinti strateginių projektų vystymo darbų pradžią (atominės elektrinės bei elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybą).
„NDX Energija“ iš „Leo LT“ niekada jokių dividendų ar kitokių išmokėjimų nėra gavusi. Tik 2009 metų pabaigoje, naikinant „Leo LT“, „NDX Energijai“ buvo sumokėta 196,9 mln. eurų už parduotas „Leo LT“ akcijas. Visą šią sumą „NDX Energijai“ su Vyriausybės pritarimu sumokėjo „Leo LT“, – pasakojo ji.
2009 metais Vyriausybė nusprendė likviduoti „Leo LT“.
„Tuo metu „NDX Energija“ ir valstybė buvo sudėtingoje ekonominėje padėtyje, todėl nors „Leo LT“ steigimo sutartyse buvo numatytas ginčų sprendimas Stokholmo arbitraže, „NDX Energija“ pasirinko geranorišką pasitraukimą iš projekto. Visos šalys patvirtino, kad neturi pretenzijų viena kitai ir neturės jų ateityje“, – sakė L. Karkliauskaitė.
Pabaiga – naujos investicijos
Kaip rašoma 2015 metais „Vilniaus prekybos“ akcininkų konflikto metu pristatytoje „Baltojoje knygoje“, „NDX Energijos“ holdingas sulaukė turbūt paties netikėčiausio lemties posūkio.
„Tiek daug kartų Lietuvoje viešai apkalbėtas „NDX energijos“ holdingas, sukurtas iš pinigų, kuriuos grupė atgavo už savo dalį panaikintame „Leo LT“, dabar valdo ilgai negendantį maistą gaminančias įmones Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje. Paprasčiau tariant, vietoje branduolinės energetikos investavome į konservus“, – teigiama leidinyje.
Kaip teigė L. Karkliauskaitė, pasirašydama taikos sutartį su Lietuvos Vyriausybe, „NDX Energija“ atvertė naują savo veiklos puslapį ir šiuo metu Europoje žinoma kaip NDX investicinė grupė.
„2011 metų pabaigoje „NDX Energija“ buvo suskaidyta, o akcininkų naujajai NDX grupei patikėtas lėšas bendrovės komanda 2010–2015 metais investavo į gyvūnų maisto ir konservuoto maisto žmonėms gamybos įmones, veikiančias Švedijoje (didžiausias Švedijoje šunų ir kačių maisto gamintojas „Doggy AB“), Lenkijoje (gyvūnų maisto ir konservuoto maisto žmonėms gamintojas „Mispol S.A.“, prekių ženklų vystymo bendrovė „Arteta sp. z o.o.“), Slovakijoje (vaikų maisto ir konservuoto maisto gamintojas „Novofruct SK, s.r.o.“) bei kitose Europos valstybėse“, – sakė ji.
Registrų centro duomenimis, „NDX energijos“ akcininkais šiuo metu yra Nyderlanduose registruotas Nerijaus Numavičiaus holdingas „Metodika B.V.“, Kipre registruota „Vilniaus prekybos“ akcininkų bendrai valdoma įmonė „Bertona Holdings Limited“, Estijoje registruota „Attexo OU“, Lietuvos įmonės „Kalpa“ (priklauso Ignui Staškevičiui), „Biruliškių projektas“ (Mindaugo Marcinkevičiaus) ir Vladas Numavičius.
Pavėluotas pasiūlymas
Vienas „Leo LT“ epizodo metu viešojoje erdvėje aktyviai besireiškusiųjų visuomenės veikėjų Darius Kuolys DELFI sakė, kad dabartinį NSGK pasiūlymą įvertinti projektą laiko pavėluotu.
„Tada kėlėme klausimus ir jei tuo metu būtų atsakyta, dar galėjome aiškintis. Dabar jau traukinys tolokai nuvažiavęs, mes galėtume tik nagrinėti situaciją tokiu demokratijos ir politinių sprendimų priėmimo požiūriu.
Tai gana rimtas precendentas, kai valstybės pareigūnai pakviečia verslą, turėdami gerų intencijų, bet neturėdami visiškai pagarbos demokratinei valstybei, pagarbos savo piliečiams. Jie iš esmės nutaria visą energetikos ūkį atiduoti į privačias rankas, manydami, kad tai bus išsigelbėjimas.
Mums tuo metu taip neatrodė, nes kaip viešą interesą suderinti su grupės politikų ir verslo interesais? Tie klausimai kyla, yra natūralūs ir būtų gerai juos platesniame lauke apsvarstyti, o ne ieškoti sąskaitų suvedinėjimo“, – sakė jis.
D. Kuolys dabartinius V. Bako pareiškimus vadino labiau žurnalistine, o ne teisine ar politine kalba.
„Tai nėra labai gerai, visas tyrimas, VSD pažymos – matau tam tikrą paviršutiniškumą, atmestinumą ir selektyvumą. Tai daro labai blogą įspūdį, nes problemos yra rimtos, bet jos labai atmestinai keliamos, svarstomos, ištirtos.
Tas žaidimas atrodo daugiasluoksnis. Yra visų karas prieš visus, o taip neturėtų būti civilizuotoje visuomenėje. Turėtų būti tam tikros taisyklės – ko siekiame, ką įsivardiname. V. Bakas atrodo toks individualus šokėjas, kuris šoka nežinia kieno surežisuotą šokį ir neaišku, ar pats tai žino“, – komentavo D. Kuolys.
