Ji remiasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada.
Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, kad „Skinest Baltijos“ akcijas valdančios „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Be to, O. Osinovskis yra įtariamasis byloje dėl korupcinio nusikaltimo Latvijoje.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas kol kas negalėjo pasakyti, ar kitos geležinkelių sutartys su „Skinest“ grupės įmonėmis bus peržiūrėtos, nes įstatymas dėl strateginių įmonių sandorių įsigaliojo tik šių metų kovo 1-ąją. Tačiau jis neatmetė, kad dėl ankstesnių sutarčių taip pat bus kreipiamasi į komisiją.
„Lietuvos geležinkeliai“ svarsto kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją ir dėl anksčiau sudarytų sutarčių su „Skinest“ bei dėl ateities sandorių, jeigu įmonė dalyvaus geležinkelių konkursuose ateityje“, – BNS sakė M. Dubauskas.
Su „Skinest Baltijos“ vadovu Valdu Rasimu BNS kol kas nepavyko susisiekti.
Estijos pilietis O. Osinovskis įvardijamas kaip vienas turtingiausių šalies žmonių, jis figūruoja viename garsiausių Latvijos korupcijos skandalų – jis įtariamas davęs 0,5 mln. eurų kyšį už tai, kad Latvijos geležinkelių valdoma įmonė „Latvijas Dzelzcels RSS“ įsigytų iš jo valdomos „Skinest“ 4 senus dyzelinius lokomotyvus.
O. Osinovskis, kuriam iškelta baudžiamoji byla, neneigia davęs pinigų buvusiam Latvijos geležinkelių vadovui Ugiui Magoniui, bet tikina tai daręs visai kitu tikslu ir teisėtai.
U. Magoniui dėl kyšininkavimo stambiu mastu taip pat iškelta baudžiamoji byla. Šių metų sausį O. Osinovskio byla atskirta nuo U. Magonio bylos ir perduota Estijos teismui.
Įvertinę tai, kad „Skinest“ grupė figūruoja VTEK tyrime, „Lietuvos geležinkeliai“ balandį kreipėsi į minėtą komisiją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašydami įvertinti, ar įmonės pirkimai atitinka aukščiausius skaidrumo kriterijus bei valstybės interesus, ar konkurse nėra nusikalstamos veikos apraiškų.
Pabėgių pirkimo konkurse mažiausią kainą pasiūlė „Skinest Baltija“. 200 tūkst. eurų daugiau pasiūlė kita neįvardijama įmonė.
BNS žiniomis, antroje vietoje yra Lietuvos bendrovė „Swetrak“, kurią 1998 metais įsteigė Estijos „Swetrak“ ir Lietuvos koncernas „Alga“. „Swetrak“ nuo 2000 metų gamina gelžbetoninius pabėgius, pagrindinis jų pirkėjas yra „Lietuvos geležinkeliai“, be to, jie eksportuojami į Latviją bei Estiją.
Vėliau trečiadienį M. Dubauskas patvirtino BNS, kad antroje vietoje buvo bendrovė „Swetrak“ .
„Antroje vietoje buvo „Swetrak“. Svarstysime, kaip elgtis su šiuo pirkimu. Galimas variantas, kad pirkimas bus nutrauktas“, – teigė M. Dubauskas.
Pasak jo, šiuo metu konkursas sustabdytas, ar bus skelbiamas naujas ir kada, kol kas jis negalėjo pasakyti.