Jeigu bus priimta Seime svarstoma pensijų reforma į kaupimą fonduose automatiškai bus įtraukiami visi darbuotojai. Taigi į juos gali būti pervedamos dar didesnės sumos pinigų.

Švedams – milijonai eurų iš lietuvių

Lietuvos banko duomenimis, 2,9 mlrd. Eur būsimų Lietuvos pensininkų turto valdo penkios bendrovės: „Swedbank“ investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Luminor“ investicijų valdymas“, „Aviva Lietuva“ ir „INVL Asset Management“.

Beveik 2/3 rinkos tiek pagal klientų skaičių, tiek pagal valdomo turto vertę užima dvi pirmos bendrovės, priklausančios komerciniams bankams.

Savo ruožtu tarp didžiausių „Swedbank“ ir SEB finansinių grupių akcininkų yra Švedijos pensijų fondai. Kitų šalių fondams iš dalies taip pat priklauso „Luminor“ ir „Aviva“ grupės.

Kitaip nei Lietuvoje, daugelis pensijų fondų valdymo ir draudimo bendrovių Švedijoje priklauso patiems dirbantiesiems, jų profesinėms sąjungoms ir darbdavių organizacijoms. Taigi, visas pelnas iš šios veiklos atitenka patiems kaupiantiems.

Netiesiogiai jiems pinigus uždirba ir Lietuvoje veikiančios minėtos investicijų valdymo bendrovės. Kaip rodo Registrų centrui jų pateiktos ataskaitos, jos negalėtų skųstis prastais rezultatais.

„Swedbank“ investicijų valdymas“ pernai gavo 9,74 mln. Eur pajamų ir uždirbo 2,48 mln. Eur pelno, „SEB investicijų valdymas“ – 7,23 mln. Eur pajamų ir 2,22 mln. Eur pelno, „Luminor“ (anksčiau – DNB) investicijų valdymas“ – 3,37 mln. Eur pajamų ir 1,51 mln. Eur pelno.

12:45 val. papildymas: pasirodžius šiai publikacijai, „Aviva Lietuva“ atstovai paprašė nurodyti ne 2018 m. balandžio mėn. vidutinį atlyginimą, kuris dabar nurodytas lentelėje, o per visus 2017 m. įmonėje mokėtą vidutinį atlyginimą, kuris buvo 1 680 Eur.

Valstybinis ir privatus kaupimas atskirtas

Kaip skelbia Švedijos Pensijų agentūra, privalomos pensijų įmokos šioje šalyje sudaro 18,5 proc. darbuotojo pajamų, iš kurių 2,5 proc. pervedama į vieną iš kelių nacionalinių pensijų fondų (kažkas panašaus būtų, jeigu dalį lėšų „Sodra“ kauptų atskirai ir jas investuotų). Jų administravimas kainuoja apie 0,1–0,15 proc. nuo turto vertės.

Antroji pensijų kaupimo pakopa, kurioje dalyvauja apie 80 proc. darbuotojų, Švedijoje dar vadina profesinės pensijos kaupimu. Šiam tikslui maždaug 4,5 proc. darbuotojo pajamų dydžio įmokas darbdaviai perveda į profesinius pensijų fondus. Kaip minėta juos valdo darbuotojų ir darbdavių organizacijos.

Į šios srities kaupimą valdžia nesikiša. Kaupimo lėšas iš darbdavių surenka ir pensijų kaupimo arba gyvybės bendrovėms pinigus į darbuotojų sąskaitas perveda nepriklausoma bendrovė „Collectum“. Ji skelbia, kad profesinės pensijos kaupimas kainuoja 0,13–0,29 proc. nuo sukaupto turto vertės.

Lietuvoje atskaitymai į pensijų fondą priklausomai nuo jo rizikingumo siekia nuo 0,65 iki 1 proc. vidutinės sukaupto turto vertės. Taigi, lietuviams pensijų kaupimas kainuoja kelis kartus brangesnis nei švedams.

Seimo pradėtame svarstyti naujo įstatymo projekte siūloma nustatyti mažesnius mokesčius fondų valdytojams (maksimalus būtų 0,8 proc.). Tačiau ir priėmus įstatymą, pas mus atskaitymai būtų kur kas didesni nei kitoje Baltijos jūros pusėje.

Erdvė masto ekonomijai

Lietuvos banko (LB) Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistės Dalia Juškevičienė paaiškino, kad jei mokestis fondų valdytojams priklausytų nuo jų rezultato, jie būtų skatinami dalyvių vardu prisiimti didesnę investicijų riziką.

„Manytina, kad tokia apmokestinimo sistema neatitiktų daugumos pensijų kaupimo dalyvių interesų, investicijų rizikos tolerancijos lygio, neįgyvendintų sistemai keliamų tikslų – užtikrinti didesnes papildomas pajamas senatvėje. Būtų vertinami tik trumpalaikiai investicijų rezultatai, tačiau kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, maksimalios grąžos siekimas trumpuoju laikotarpiu nebūtinai lems didesnes pajamas išėjus į pensiją“, – komentavo specialistė.

Jos teigimu, ir dabartinė apmokestinimo sistema taip pat tam tikra dalimi susijusi su veiklos rezultatais. Tiek pensijų fondo valdytojams, tiek būsimam pensininkui svarbu kuo didesnis turtas. Jei investavimas bus nesėkmingas ir turtas mažės, mažiau bus sumokama ir pensijų fondų valdytojams.

Paklausta apie fondų valdymo bendrovių pelningumą, D. Juškevičienė pabrėžė, kad jas lyginti reikia atsargiai, nes „Aviva Lietuva“ pagrindinė veikla yra investicinis gyvybės draudimas, o „INVL Asset Management“ valdo investicinius fondus:

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad 2017 m. pensijų fondų valdymo veikla užsiimančių įmonių vidutinė bendra (t. y. su visomis veiklomis) akcininkų nuosavybės grąža buvo apie 50 proc.“

Specialistė pateikė duomenis, pagal kuriuos 2017 m. Lietuvoje veikiančių įmonių pajamos siekė 79,9 mlrd. Eur ir buvo 13,6 proc. didesnės nei prieš metus. Vidutinis vienos verslo įmonės ROE (nuosavo kapitalo grąžos) rodiklis pastaruoju metu judėjo teigiama kryptimi ir sudarė apie 14 proc.

„Pensijų fondų veikla užsiimančios įmonės turi sukaupę gana reikšmingus nepaskirstyto pelno rezervus. 2017 m. pabaigos duomenimis, nepaskirstytas pelnas sudarė apie 58 proc. visos akcininkų nuosavybės“, – atkreipė dėmesį LB specialistė.

Jos teigimu, sunku prognozuoti, kokie bus fondų valdytojų veiklos rezultatai, jei Lietuvoje būtų patvirtinta pensijų reforma ir į kaupimą pagal naują formulę būtų įtraukti visi darbuotojai.

„Tačiau bręstant sistemai, didėjant pensijų dalyvių skaičiui ir jų sukauptam turtui, atsiranda erdvės masto ekonomijai, todėl, LB vertinimu, siekiant maksimalios naudos būsimiems pensininkams ir esant visuotiniam dalyvavimui kaupime fondų valdytojų mokesčiai gali mažėti. Tai, be jokios abejonės, turėtų įtakos ir pelningumui“, – svarstė pašnekovė.

Anot jos, esminė priežastis, lemianti mažesnius Švedijoje taikomus pensijų fondų atskaitymus – valdomo pensijų fondų turto dydis. Valdant didesnės apimties pensijų fondus, veikia masto ekonomija, lengviau padengti fiksuotus kaštus.

D. Juškevičienės teigimu, LB palaiko principą, pensijų fondų turtui augant, jų taikomi atskaitymai turėtų reguliariai mažėti. Esą tai nuo 2004 m. maksimalūs galimi pensijų fondų taikomi atskaitymai sumažėjo kelis kartus:

„LB įstatymai nesuteikia teisės nustatyt ar reguliuoti pensijų fondų valdytojų taikomų mokesčių, kadangi atskaitymų dydžiai įtvirtinti įstatyme. Šiemet vėl svarstant pensijų sistemos pertvarką LB yra pateikęs savo poziciją dėl siūlomų pensijų sistemos pakeitimų ir palaiko siūlymą mažinti dabartinius pensijų fondų atskaitymus.“

Apeliuoja į gyventojų skaičių

Paklaustas, kodėl būsimi mūsų pensininkai moka didesnius mokesčius fondų valdytojams nei juos valdantys švedai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis komentavo:
Tadas Gudaitis

„Lyginame nesulyginamas rinkas, bet jei taip, tai Švedija gyventojų skaičiumi už Lietuvą didesnė apie tris kartus. Vien tai suponuoja, kad privatus pensijų kaupimas šioje Skandinavijos šalyje neabejotinai pasižymi masinės paslaugos bruožu, kuris kaupimą atpigina dėl valdomo būsimų pensininkų turto dydžio, atitinkamai kur kas didesnių nei pas mus investicijų srautų bei didesnės pirkimo galios.

Tuo metu Lietuvoje dėl dažnai keičiamos teisinės bazės ir valstybės nevykdomų įsipareigojimų, kurie leistų II pakopoje dalyvaujantiems dirbantiesiems padidinti savo santaupas, o kartu ir svorį kapitalo rinkoje, pensijų kaupimas vis dar yra labiau panašus į butiką“, – aiškino T. Gudaitis.

Anot jo, Švedijoje kaupti privalomai įtraukiami ir kaupia visi, todėl 2017 m. pradžioje jų pensijų santaupos siekė 34,5 mlrd. Eur. Tuo metu Lietuvoje II pakopos santaupos sudarė – 2,3 mlrd. eurų ir buvo beveik 14 kartų mažesnės. Švedijos pensijų turtas sudaro 80,6 proc. bendrojo vidaus produkto, o Lietuvoje – vos 6,7 proc.

„Tik ilgalaikis plataus pobūdžio politinis ir visuomenės sutarimas galėtų nutraukti šį užburtą ratą ir padėtų mums visiems judėti geresnių sąlygų link, nes jos yra tampriai susiję su įsitraukimo masiškumu. Tai ypač svarbu žinant, koks stiprus demografinis šokas laukia mūsų šalies dėl visuomenės senėjimo“, – įsitikinęs LIPFA atstovas.

Anot jo, skirtingų rinkų specifika ir su tuo susiję kaštai atsispindi visuose ekonomikos sektoriuose. Pvz., tarptautiniai žaidėjai mažmeninės prekybos sektoriuje galutiniam vartotojui skirtingose šalyse tas pačias prekes siūlo nevienodomis kainomis.

„Priešingai nei bandoma formuoti nuomonę Lietuvoje, mokesčius nuolat mažiname. Maksimalūs mokesčiai nuo įmokų nuosekliai mažėjo ir nuo 2017 m. nebėra taikomi. Maksimalus atskaitymas nuo turto konservatyvaus investavimo fondams sumažintas nuo 1 proc. iki 0,65 proc., o maksimalus perėjimo į kitą bendrovę mokestis sumažintas nuo 0,2 iki 0,05 proc.“ – nurodė T. Gudaitis.

Jis tikino, kad Lietuvoje II pakopos pensijų fondai veikia efektyviai, nors esą skirtingai nei kitose šalyse, jų valdytojai nemažą dalį atskaitymų perveda ar sumoka „Sodrai“, LB, nepriklausomą auditą atliekančiai įmonei ir kt.

Remdamasis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, jis nurodė, kad Lietuvos II pakopos pensijų fondų reali grąža (po mokesčių) per 5 metus viršija bendrą organizacijos šalių vidurkį ir siekia 5,1 proc.

„Mokesčių dydžius bandyti lyginti su kitomis šalimis yra nekorektiška, nes be visų išvardintų sąlygų, skiriasi konkrečioje šalyje taikomi reikalavimai, procesai, procedūros, fondų skaičius ir jų strategijos, priežiūros niuansai. Dėl paslaugos jautrumo ir rinkų specifikos lemiamo sudėtingumo, ji negali būti unifikuota visoms šalims, nepaisant to, kad jose veikia tiems patiems akcininkams priklausančios finansų institucijos“, – komentavo T. Gudaitis.

Jo teigimu, LIPFA nerenka, nekaupia ir neanalizuoja informacijos apie savo narių finansinius veiklos rodiklius. Be to, investicijų valdymo bendrovės valdo ne tik II, bet ir III pakopos fondus, institucinių klientų portfelius, verčiasi gyvybės draudimo veikla. Esą apibendrinti rinkos duomenys sunkiai atspindėtų realią situaciją, nes labai skiriasi bendrovių veiklos strategijos, valdomo turto dydžiai, turimų klientų skaičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (394)