Praėjusį penktadienį Lietuvos banko (LB) specialistai pristatė savo požiūrį į būsimą pensijų reformą. Esą jeigu pateikti pasiūlymai bus kaitaliojami arba reformos iš viso nebus, jau netolimoje ateityje susidursime su didžiulėmis problemomis.

Vien tam, kad pensijų dydis ir atlyginimų santykis būtų toks pats, koks yra dabar, Lietuvos banko skaičiavimu, iki 2040 m. tektų įgyvendinti nepopuliarius sprendimus:

1) pensinį amžių ilginti dar 7–8 metais (juos pridėti prie 65 m., kurie bus pasiekti 2026 m.);
2) įsivežti 600 tūkst. darbingų imigrantų (su jų šeimų nariais skaičius būtų dar didesnis);
3) 12 proc. punktų didinti „Sodros“ įmokų tarifą.

Viena iš šių priemonių arba jų derinys esą būtų neišvengiamas, mat po 2020 m. Lietuvoje ims sparčiai mažėti gyventojų skaičius ir vienam dirbančiajam teks vis daugiau pensijų gavėjų.

DELFI kalbinti ekonomistai tokius scenarijus vadina niekais ir sako nesuprantantys, kodėl valstybės institucijos atstovai manipuliuoja skaičiais ar net kišasi į politiką.

Beje, pastarąjį kartą pensijų skaičiavimo tvarka pasikeitė nuo šių metų pradžios. Nors žadėta, kad gyventojai galės sužinoti, kiek per karjerą yra sukaupę apskaitos vienetų, nuo kurių kiekio ir vertės priklausys būsima pensija, iki šiol tokie duomenys neskelbiami.

Kodėl emigrantai negalėtų grįžti

Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka sakė prastai vertina tokius LB pareiškimus:

„Nerimti tie scenarijai ir toks jų skelbimas nieko neduoda. Nežinia, kodėl banko pareigūnas skelbia tokius dalykus. Sunkiai suvokiama. Kad jie būtų pagrįsti, reikia pateikti pagrindimo duomenis, pirminę statistiką, modelį, kaip tai yra skaičiuojama.

Paprastai tai yra prognozės apie ateitį, joms reikalingos prielaidos, nes kas bus ateityje, mes nežinome. Taigi, daromos prielaidos. Norint rimtai šnekėti, reikia jas pateikti, o ne tiesiog išsakyti tokius teiginius, kurių negali svarstyti, nes neaišku, kokiu pagrindu jie yra padaryti.“

Ekonomisto teigimu, nepakanka vienos prognozės, kad mažės darbingo amžiaus darbuotojų skaičius. Kita vertus, nežinoma, ar mažės būtent taip: jeigu po keliasdešimt tūkstančių gyventojų per metus iš Lietuvos išvažiavo, kodėl negali grįžti?

„Taigi, prielaidas galima daryti įvairias. Man nesuvokiama, kodėl tokie dalykai skelbiami. Juo labiau paties LB vadovas Vitas Vasiliauskas, yra pasakęs: jeigu sumokėtume visus mokesčius, tai pensijos galėtų būti dvigubai didesnės“, – priminė R. Lazutka.
Romas Lazutka

Anot jo, šešėlinės ekonomikos dydį, kiek nesurenkama pridėtinės vertės mokesčio, galima skaičiuoti įvairiai, taigi, koks tokių pasisakymų tikslas, nežinoma. Esą LB anksčiau yra pateikę išsamią prognozę su prielaidomis, pradiniais duomenimis ir kt., apie kurią galima būtų diskutuoti:

„O kai taip keliais sakiniais pasakomi dalykai sujaudinti visuomenę, tai ir matome feisbukuose, žiniasklaidoje žmonės pradėjo kalbėti niekus, kadangi pasisakymai buvo niekų pagrindu. Aš galvoju, reikėtų susilaikyti nuo tokių dalykų, net būnant nepriklausomam, dirbant kokiame universitete. Bet čia valstybės institucija yra pareigūnas, nežinau, tegul pats aiškinasi.“

Kišasi į politikų darbą?

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, kuris buvo vienas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programos autorius, pripažino, kad LB paskelbti scenarijai sukėlė dvejopų minčių.

„Taip, demografinių problemų ir demografinę krizę mes turime. Tai pagrįsti vertinimai. Tačiau tie scenarijai, ką reikia daryti ir kaip tai veikia tiek visuomenę, tiek politikus, čia yra abejotina dalis.

Vėlgi klausimas, ar Lietuvos bankas neperžengia savo įgaliojimų. Vienas dalykas, ką jie parašo, atsiunčia ir korektiškai pakomentuoja. Kita dalykas, tokie teiginiai gali būti vertinami ir taip, kad spaudžiama politinė bendruomenė ir finansų rinkos, kad antroji pensijų kaupimo pakopa yra išsigelbėjimas. Ką savo pranešimuose ir skaidrėse bandė teigti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Tų interpretacijų gali būti įvairių. Kad demografinės problemos taip, o kad reikėtų radikaliai piešti tuos scenarijus šimtai tūkstančių imigrantų ar mokesčių didinimas keliolika procentų, manau, sutirštintos spalvos. Yra ir kitų sprendimų“, – įsitikinęs S. Jakeliūnas.
Stasys Jakeliūnas

Jo teigimu, pirmiausia reikėtų sutvarkyti dabartinę pensijų ir mokesčių sistemą, o antrąją pensijų kaupimo pakopą atskirti nuo „Sodros“. Pirmininko nuomone, šie sprendimai jau subrandinti ir po diskusijų bus pateikti svarstyti Seimui.

„Toliau reikia mažinti visokiausių išlygų skaičių. Į tai dėmesį atkreipęs ir LB. Galbūt tai nepakankamai padaryta.

Mūsų emigrantų išvažiavusių, laikinai Lietuvą palikusių yra keli šimtai tūkstančių. Pirmiausia reikia su jais dirbti, ten reikia steigti atstovybes, tiek verslo tiek valstybės institucijų, tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek kitur ir bandyti juos čia susigrąžinti. Tam reikia koreguoti ir švietimo sistemą, kad vaikai galėtų integruotis. Be to, ir darbo vietos jiems turi būti prasmingos ir vertingos.

Taigi tokie sprendimai pirmiausia, o ne tokie šūkiai, kad kelkime mokesčius arba didinkime pensinį amžių, kuris ir taip didinamas sparčiau negu ilgėja tikėtina gyvenimo trukmė išėjus į pensiją“, – komentavo S. Jakeliūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kartais Lietuvos banko atstovų pasisakymai ir pasiūlymai prieštarauja vieni kitiems.

„Buvo tas LB vertinimas, kai jie pateikė savo atsiliepimą į mokesčių ir pensijų sistemos siūlymus, kad mokesčius tarsi ir reikėtų didinti. Kita vertus, jie sako, kad „Sodros“ įmokų tarifo mažinimas 2 proc. punktais yra bent jau neutralus žingsnis. Taigi, jie prieštarauja patys sau.

Tai rodo LB bandymą toliau veikti visuomenės nuotaikas ir politinę sistemą. Aš manau, jie žaidžia su tam tikrais rimtais dalykais, kad nebūtų įvertinta, kad jie daro intervenciją į politinį diskursą“, – apibendrino komiteto pirmininkas.

Alternatyvos su trūkumais

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė komentavo, kad LB pateiktos alternatyvos iliustruoja sudėtingą situaciją, į kurią Lietuva pateks blogėjant darbingo ir pensinio amžiaus gyventojų santykiui.
Saulius Skvernelis ir Eglė Samoškaitė

Pagal prognozes, jau 2040 m. vieną 65 metų sulaukusį senjorą išlaikys 1,7 darbingo amžiaus žmogaus, kai dabar vieną pensinio amžiaus sulaukusį asmenį išlaiko 3,5 darbingo amžiaus asmenų.

„Norint išlaikyti dabartinį senatvės pensijų lygį arba siekiant šiek tiek jį kilstelėti mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui, galima būtų imtis 3 banko pasiūlytų alternatyvų, bet laikomasi nuomonės, kad visos šios alternatyvos yra su trūkumais.

Vietoje to, Vyriausybė yra pateikusi pensijų kaupimo pertvarką, kurios esmė – didesnis pačių gyventojų kaupimas antroje pensijų kaupimo pakopoje. Didesniu kaupimu galime išlaikyti tą patį pensijų lygį ar jį šiek tiek kilstelėti“, – įsitikinusi patarėja.

Jos teigimu, pensinio amžiaus ilginimas šiuo metu nesvarstytinas, nes jis tik 2026 m. pasieks 65 metus vyrams ir moterims.

Socialinio draudimo įmokų didinimas esą dar sudėtingesnis klausimas, nes tai iš esmės reikštų dar didesnį darbo jėgos apmokestinimą nei yra šiuo metu.

Ir masinis darbo imigrantų įsivežimas, anot patarėjos, tikėtina, mažintų darbuotojų darbo užmokesčio lygį Lietuvoje, nes į Lietuvą atvykti nori darbuotojai iš Ukrainos ar Baltarusijos, kur atlyginimai yra mažesni.

18 val. papildyta Lietuvos banko komentaru

DELFI klausė LB, ką jis siūlo daryti, jeigu, kaip rodo jų skaičiavimai, gyventojai nesukaups pakankamai pensijos tam skirdami 2 proc. ar 4 proc. algos. Pasirodžius šiai publikacijai, LB Makropruedencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis komentavo:

„Pagrindinis dalykas, kurį pabrėžiame ir kurio negalima ignoruoti yra tai, kad Lietuvos pensijų sistema patirs didžiulį spaudimą dėl demografinių tendencijų ir emigracijos, kai per artimiausius dešimtmečius perpus sumažės dirbančiųjų skaičius, o pensininkų išliks panašus – pensijų adekvatumo problemą byloja iš esmės visos pagrindinės tarptautinės institucijos, dirbančios ekonomikos srityje.

Todėl ilgainiui siekiant išlaikyti bent panašų į dabartinį pensijos ir buvusios algos santykį reikės imtis priemonių. O pensijų sistema tvari ir stipri bus tik tada, jei ji bus vientisa, o skirtingi jos elementai nebus priešinami tarpusavyje, t. y. I ir II pensijų pakopos turi viena kitą papildyti, o ne silpninti.“

Jo teigimu, jeigu demografiniam šokui nebus pasiruošta deramai, pigių nuskausminamųjų neturėsime. Pavyzdžiui, norint išlaikyti pensijos ir atlyginimo santykį dabartiniame lygyje, galimos kelios alternatyvos: šešėlinės ekonomikos mažinamas (ji nemažėja taip lengvai), pensinio amžiaus ilginimas, imigracija, mokesčių didinimas.

Vis dėlto A. Škarnulis pripažino, kad pensinį amžių ilginti 7–8 metais įsivežti kone 600 tūkst. dirbančiųjų (be šeimos narių), irgi mažai realu, o politikai vargiai rinksis didinti „Sodros“ įmokų tarifą 10 proc.

„Pabrėžiame ir dar kartą akcentuojame, kad Lietuvos bankas nesiūlo didinti pensinio amžiaus, atsiverti masinei imigracijos bangai, ar staigiai didinti mokesčius – tai yra tiesiog teoriniai skaičiavimai „kas būtų, jeigu“, – aiškino viršininkas.

Jis pabrėžė, kad II pensijų pakopa ar kaupimas kitokia forma nėra panacėja ir visų demografinių problemų neišspręs, tačiau demografinio šoko poveikį pensijų sistemai sušvelninti gali:

„Pensijų kaupimas iš esmės sukuria ne ką kita, o tam tikrą „lašinį“, kurį, atėjus pensiniam amžiui, kiekvienas gyventojas pradės vartoti.

Dabar keli šimtai tūkstančių žmonių II pakopoje kaupia tik 2 proc. nuo „Sodros“ mokesčio. Toks kaupimas menkai gelbės. Labai svarbu pabrėžti, kad II pensijų pakopa turi būti atpiginta, o investavimas turi atitikti gyvenimo ciklo strategiją, kuri jauname kaupėjo amžiuje būtų orientuota į rizikingesnius, bet didesnę grąžą galinčius uždirbti fondus, artėjant senatvei svarbiausia būtų išsaugoti tai, kas jau sukaupta.“

Pasak A. Škarnulio ilgalaikis pensijų kaupimas, kuriam yra skiriama reikšmingai mažesnė įmokų dalis, sukuria „dinaminę“ pagalvę šokams atlaikyti. Esą šios savybės I pensijų pakopa, deja, neturi. Tad atsisakius dirbtinių šių pakopų priešinimų, turėtume tvaresnę visą pensijų sistemą, gebančią lanksčiau reaguoti į kylančius iššūkius.

Viršininkas svarstė, kad esminė dabartinių mažų pensijų problema, kuri gali nusikelti ir į ateitį – mažas šalies biudžetas. Todėl didesnių pensijų klausimas galėtų būti sprendžiamas ir padidinant valstybės biudžeto pyragą: reformuoti mokesčių sistemą, naikinti įvairiais mokesčių lengvatas, privilegijuotas gyventojų klases, didinti pajamas iš turto mokesčių.

LB taip pat informavo, kad savo pasiūlymus pensijų ir mokesčių reformoms yra paskelbęs viešai. O prognozes dėl demografinės padėties grindžia Europos Komisijos prielaidomis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (448)