Bemaž prieš dešimtmetį pirmieji šalies kolumbariumai buvo pasitikti dvejopai – vieni sakė, kad tai žingsnis užsienio link, kiti šios naujovės nesuprato. Šiuo metu kolumbariumai įrengti beveik visų didžiausių Lietuvos miestų bei miestelių kapinėse.
Kokią informaciją reikia žinoti?
UAB „Labradoras”, administruojančioje Vilniaus Kairėnų bei Liepynės kapines, projektų vadovo Audriaus Džiovelio teigimu, minėtą laidojimo būdą, kuomet kremuoti mirusiojo palaikai urnoje padedami į tam skirtą nišą, vis dar galima vadinti naujove. Nors pirmieji kolumbariumai Lietuvoje atsirado prieš dešimtmetį, jų statybų bumas prasidėjo pastačius krematoriumą Kėdainiuose 2011-aisias. Kolumbariumai išdygo beveik visuose didesniuose miestuose ir miesteliuose. Neatsilieka ir bažnytkaimiai, tokie kaip Šeduva, Vyžuonos.
Vis dėlto, anot A. Džiovelio, Lietuvoje vis dar jaučiamas didelis konservatyvumas – daugelis tautiečių naujo laidojimo būdo nesupranta. Panaši situacija yra ir su palaikų kremavimu. Lietuvoje tik 9% mirusiųjų yra kremuojami, kai tuo tarpu išsivysčiusiose Europos šalyse, tokiose kaip Anglija, Danija ar Švedija kremuojama virš 70%, o Čekijoje net 80%. Lietuvą lenkia ir latviai, kurie kremuoja 15% mirusiųjų.
„Manau, taip yra dėl įsišaknijusių tradicijų, kurios su laiku po truputį keisis. Nereikėtų pamiršti, kad toks laidojimo būdas buvo vienas pirmųjų. Jis skirtingomis išraiškomis populiarus įvairiose pasaulio šalyse. Tarkime, Turkijoje, didžiuliuose kolumbariumuose žmonės laidojo mirusiuosius karstuose”, – mintimis dalijosi specialistas.
Lietuvoje kremuoti palaikai urnoje gali būti laidojami ir statantį kolumbariumo nišą, ir laidojant į kapavietę. Lietuviai vis dėlto dažniau renkasi pastarąjį. „Palaikų kremavimas ir laidojimas kolumbariume yra bemaž draugiškiausias gamtai palaikų laidojimo būdas. Ką jau kalbėti apie kainas – kolumbariumai yra pigesnis laidojimo būdas nei lietuviams įprasti kapai. Tarkime, Vilniaus mieste esančiuose kolumbariumuose kainos yra mažiausios Lietuvoje – nuo 420 iki 850 eur už nišą. Nepaisant to, tik ketvirtadalis lietuvių sudegintus artimųjų palaikus laidoja į kolumbariumus. Visos kitos urnos yra pakasamos į žemę”, – sakė A. Džiovelis.
Dažniausiai Lietuvos kapinėse vienoje kolumbariumo nišoje telpa keturios urnos. Taigi toks laidojimo būdas taip pat gali prilygti tautiečiams jau įprastiems vadinamiesiems šeimos kapams.
Kolumbariumo pliusai ir minusai
Kalbant apie kolumbariumų pliusus bei minus, jie priklauso nuo žmogaus norų bei lūkesčių. Vieni nori skirti daug laiko kapo priežiūrai, kiti linkę to atsisakyti.
„Vyresnio arba pensinio amžiaus žmonėms labai svarbu savomis rankomis puošti artimojo kapą, sodinti gėles, ravėti piktžoles ir panašiai. Dėl to jie turi kapinėse lankytis 2-3 kartus per savaitę. Jaunesni, dirbantys – to padaryti paprasčiausiai negali. Tokiu atveju kolumbariumai yra viena iš išeičių”, – kalbėjo pašnekovas.
Taip pat vienas didžiausių kolumbariumų pranašumų, anot specialistų, yra susijęs su kapinių plotų mažinimu. „Trumpai tariant, toks laidojimo būdas užima gerokai mažiau kapinių vietos. Ne paslaptis, kad nors sostinėje yra daugiau nei 50 kapinių, daugelis jų neveikia, mat jau yra perpildytos. Kolumbariumai užima daugiau nei keturis kartus mažiau vietos nei tradicinis kapas. Tai viena iš išeičių kaip mažinti kapinių užimamus plotus”, – sakė A. Džiovelis.
UAB „Labradoras” administracijos darbuotojos Alviros Jeriučenkovos teigimu, dažnas žmogus sutrinka kalbai pasisukus apie kolumbariumus dar ir dėl to, kad nėra įsitikinęs, ar tokia laidojimo vieta prilygs paminklui: „Kai kuriems labai svarbu mirusiajam parodyti savo meilę pastatant gražų paminklą. Mano nuomone, kolumbariumas yra kuklesnė paminklo forma, taigi tai irgi gerbtina kapavietė. Ant kolumbariumo nišos plokštės iškalamas mirusiojo vardas, taip pat artimasis gali pasirinkti norimą piešinį ar ornamentą”.
Pasak specialistų, ilgainiui kolumbariumų skaičius Lietuvoje turėtų tik augti.