Sezoniniai darbuotojai Lietuvoje jaunėja: darbdaviai įžvelgia Z kartos privalumus

Sezoninis darbas prasidedant vasarai tampa ypač aktualus moksleiviams ar studentams – tai ne tik galimybė papildomai užsidirbti, praplėsti akiratį, bet ir patobulinti savo gebėjimus. Vis tik kalbinti darbdaviai pripažįsta, kad dėl emigracijos sezoninių darbuotojų vidutinis amžius kasmet po truputį jaunėja.

Lietuvos darbo biržos duomenimis (toliau – LDB), 2017 metais į teritorines darbo biržas kreipėsi apie 2 tūkst. mokinių ir studentų. Ši tendencija išlieka panaši kaip ir kiekvienais metais. Pastebima, kad 44,1 proc. 16-29 m. registruoto jaunimo neturėjo profesinės kvalifikacijos. Nors skaičiai gali pasirodyti gąsdinantys, vis dėlto net 70 proc. besikreipusių pilnamečių ir 15–20 proc. nepilnamečių asmenų buvo įdarbinti.

Sezoninis darbas moksleiviams ar studentams gali būti puiki galimybė vasaros atostogų metu ne tik užsidirbti, bet ir įgyti kompetencijų bei įgūdžių, kurie vėliau padėtų lengviau kopti karjeros laiptais.
„Šiuo metu LDB informacinėje sistemoje yra registruotos 532 vietos, prie kurių darbdavys nurodė, kad įdarbintų ir besimokantį asmenį, iš jų 158 – moksleivius“, – pasakoja LDB komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė ir priduria: Šių metų gegužės 1 d. buvo registruoti 2560 besimokantys asmenys, iš jų – jaunesnių kaip 18 m. buvo 31 jaunuolis, pageidaujantis įsidarbinti vasaros atostogų metu arba dirbti po pamokų.“

Kaip pastebi specialistė, dažniausi darbai, kurių ieško jaunuoliai – pardavėjas, padavėjas, statybos darbininkai, lankstinukų platintojais ir pan. Panašiems darbams pagalbos ieško ir darbdaviai. „Paprastai darbdaviai siūlo sezoninius darbus – ledų ir vaisvandenių, saulės akinių pardavėjų, prekiautojų suvenyrais, degustatorių, vaikų žaidimo aikštelių prižiūrėtojų, aplinkos tvarkytojų, pagalbinių ir salės darbininkų, nuomos punktų (velomobilių ir dviračių) darbuotojų“ , – vardija M. Jankauskienė.

Kaip vieną iš įprastų įdarbinimo būdų LDB atstovė pažymi aplinkinių ratą, kai pažįstami, šeimos draugai ar kaimynai gali pasiūlyti trumpalaikį darbą. Vis dėlto, efektyviausiu darbo paieškos būdu moteris įvardija tiesioginį kreipimąsi į pageidaujamą darbdavį.

Įdarbinti – sunkiau

Darbdaviams, siekiantiems įdarbinti darbuotojus sezoniniam darbui, reikia atlikti ne vieną nestandartinę procedūrą. Jeigu būsimi darbuotojai nepilnamečiai – niuansų iškyla dar daugiau. Visų pirma, įdarbinant nepilnametį būtinai reikia gauti vieno iš tėvų ar globėjų raštišką sutikimą dėl vaiko įdarbinimo.

Be to, būtina ir sveikatos priežiūros įstaigos išduota medicininė pažyma. O jei nepilnametystės nesulaukęs moksleivis įdarbinamas mokslo metų laikotarpiu, tai reikalingas ir mokyklos raštiškas sutikimas. Tačiau šie sutikimai – dar ne viskas siekiantiems įdarbinti nepilnametį. Norint sudaryti sezoninio darbo sutartį, atitinkamas darbas turi būti įtrauktas į sezoninių darbų sąrašą ir jis gali trukti ne ilgiau nei 8 mėnesius.

Vis tik darbdaviai pastebi, kad Z karta turi didelių privalumų ir įdarbinti juos verta. „Jauni darbuotojai, kurie ateina dirbti – labai motyvuoti, darbus pakankamai lengvai įsisavina ir atlieka juos su polėkiu”, – pastebi „Norfos” prekybos direktorius Ričardas Barčas.

„Rivona” sandėlių direktorius Šarūnas Rakauskas pasakoja, kad sezoniniam darbui įmonė kasmet vidutiniškai priima po keliasdešimt moksleivių – tokių darbuotojų poreikis išlieka kiekvienais metais. „Jau dabar esame įdarbinę 22 merginas, kurios lipins lipdukus, ir apie 10 vaikinų, kurie padės iškrauti prekes iš mašinų”, – pasakoja Š. Rakauskas.

Vis dažniau traukia svetur

Ateinantys naujieji darbuotojai ne tik jaunėja, tačiau kaip pastebi pašnekovas, turi ryškias Z kartos savybes – labai imlūs, greitai prisitaiko prie darbo specifikos. „Pastebime, kad naujieji darbuotojai neretu atveju daug imlesni pokyčiams, jie pasižymi didesniu kompiuteriniu raštingumu už mūsų ilgamečius darbuotojus“, – pasakoja Š. Rakauskas.

Anot pašnekovo, per pastaruosius dvejus metus sumažėjo 18 metų jaunuolių, kurie norėtų įsidarbinti. „Pastebime, kad jaunuolių, kurie darbuotis vasarą išvažiuoja į užsienį, skaičius tendencingai didėja. Tai padaryti šiandien jiems tapo daug paprasčiau. Galbūt ir tėvai lengviau išleidžia atžalas išvykti į užsienį, o ir darbo užmokestis svetur neretai būna didesnis”, – pasakoja Š. Rakauskas. Būtent dėl šių veiksnių įdarbintų jaunuolių amžiaus vidurkis mažėja – dabar dauguma jų – septyniolikmečiai.

Vis tik tie darbdaviai, kurie ieško darbuotojų sezoniniam darbui, į paieškas leidžiasi jau gegužės mėnesį. „Darbuotojų dažniausiai ieškome per darbo biržą ir gegužės mėnesio pabaigoje jau turime reikiamus darbuotojus“, – teigia Š. Rakauskas. Be to, ir pačių darbo vietų vasaros metu – padaugėja. „Vasaros sezono metu padidėja vaisvandenių, vaisių, pavyzdžiui, arbūzų suvartojimas – o juos reikia sandėliuose iškrauti. Taip pat nemažai ilgalaikių darbuotojų nusprendžia išvažiuoti į užsienį patys sezoniniam darbui, todėl tokių darbo vietų poreikis – kaip mat išauga”, – pasakoja Š. Rakauskas.

Įsidarbinus ilgesniam laikui – papildoma motyvacija

Nors sezoninis darbas išlieka puikia galimybe užsidirbti papildomų pinigų – ilgalaikiai darbuotojai sulaukia daugiau dėmesio ir paskatų. Įmonės dažniausiai siekia investuoti į ateinančius darbuotojus – tuos, kurie įsidarbina pagal ilgalaikę, neterminuotą sutartį – ir pirmaisiais darbo mėnesiais motyvuoja juos finansiškai.

Pavyzdžiui, darbuotojai, ieškantys ne tik sezoninio darbo, pirmąjį mėnesį gauna net apie 30 proc. atlyginimo dydžio, antrąjį mėnesį – apie 20 proc., o trečiąjį –apie 10 proc. algos priedą. „Šią sistemą kuriame atsižvelgdami į tai, kad ateinantys darbuotojai turi perprasti tvarką, jie dažnai dirba šiek tiek lėčiau, nes vis dar mokosi. Kad nesijaustų nuskriausti, jiems pirmaisiais mėnesiais, kai tik įsivažiuoja į darbo ritmą, yra mokami tokie procentai prie algos”, – pasakoja R. Barčas.