Didžioji 28 puslapių rašto pavadinimu „MG Baltic“: oligarchizacijos grėsmė nacionaliniam saugumui“ dalis lieka įslaptinta, tačiau visuomenei prieinamose dalyse galima susipažinti su tuo, kaip, VSD vertinimu, „MG Baltic“ tapo plačiausią aprėptį ir ambicingiausius tikslus politinių procesų atžvilgiu turinčia oligarchine struktūra.

2006 metais – 1 vietoje „Achema“

VSD rašte nurodoma, kad įtakingiausių Lietuvos verslo/interesų grupių kriterijai nustatyti remiantis Demido Chernenko moksliniame leidinyje „Economic Change and Restructuring“ paskelbtu darbu „Capital structure and oligarch ownership“.

Šie kriterijai: valstybėje valdomo turto dydis, verslo interesų daugiasektorinė aprėptis, įtaka dominuojančiai žiniasklaidai arba jos kontrolė, artimi ryšiai ir jų kiekis su politine aplinka, politinių ar valstybės institucijų sprendimų išnaudojimas verslo plėtrai.

Foto: DELFI / Rimas Pocius

VSD nurodo, kad pagal tai 2006 metais pirmoje vietoje Lietuvoje buvo azoto trąšų ir pramoninių chemijos prekių gamintoja „Achema“.

Antroje – įmonių grupė „Vilniaus prekyba“, trečioje – „Rubicon group“, ketvirtoje – koncernas „Vikonda“, penktoje – „MG Baltic“, o šeštoje – dujų prekybos bendrovė „Dujotekana“.

2016 metais iškilo „MG Baltic“

NSGK pateiktame rašte nurodoma, kad 1992 metais veiklą pradėjusio „MG Baltic“ vadovai 2002 metais parengė ilgalaikę veiklos vystymo strategiją, kurios sisteminį įgyvendinimą (atsižvelgiant į mastą) galima vertinti kaip siekį daryti poveikį valstybės sąrangai.

VSD vertinimu, pagal prieš tai įvardintus kriterijus, 2016 metais įtakingiausia verslo/interesų grupe Lietuvoje buvo „MG Baltic“.

Antroje vietoje atsidūrė „Achema“, trečioje – Augustino Rakausko ir Alvydo Žabolio verslo grupė, ketvirtoje – „Icor“ (buvęs „Rubicon group“), penktoje – „Vičiūnai Group“. „Vilniaus prekyba“ per dešimt metų iš antros vietos nukrito iki šeštos.

Foto: DELFI / Rimas Pocius

Grėsmės ir galimos pasekmės

Be šių įvertinimų VSD rašte dar nurodomos „MG Baltic“ veiklos grėsmės. Tai – kad sprendimus priima neatsakingos asmenų grupės, politinė įtaka ir ekspertizė tampa preke, žiniasklaida manipuliuoja, o ne užtikrina skaidrumą.

Teigiama, kad dėl to gali atsirasti sisteminė korupcija, socialinės atsakomybės stoka, silpnos valstybės institucijos, palanki terpė priešiškai propagandai, mažėja paskatos ekonomikos plėtrai.

„Galima tokios veiklos pasekmė – fasadinė demokratija, kurioje valdytų pinigai ir neformalūs įtakos tinklai.

VSD vertinimu, siekiant kovoti su valstybėje pradedančia formuotis fasadine demokratija (oligarchizacija, plutokratija) būtina šalinti šio grėsmingo reiškinio priežastis, pirmiausia – tobulinant įstatymus, reglamentuojančius tokias viešojo sektoriaus sritis kaip: nepakankamai efektyvi politinių partijų finansavimo tvarka; nepakankamai reglamentuota ir kontroliuojama lobistinė veikla; nepakankama viešų ir privačių interesų kontrolė; nepakankamas žiniasklaidos skaidrumas“, – rašoma dokumente.

VSD nurodė, kad informaciją pateikė remdamasis Žvalgybos įstatymo 6 straipsniu: „Pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes“.

„MG Baltic“ kontroliuojami sektoriai

VSD rašte dar nurodoma „MG Baltic“ strateginis tikslas yra koncernui parankios politinės, institucinės ir teisinės sistemos sukūrimas, siekiant: užsakymų valstybės sektoriuje; projektų finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų; viešinimo (reklamos) paslaugų užsakymų.

Teigiama, kad tam naudojama žiniasklaidą, ryšiai ir finansai, kuriais užsiimama asmenų šantažavimu ir šmeižto kampanijų organizavimu, informacijos rinkimu ir manipuliavimu, „parama“ (finansinė ir informacinė).

VSD teigimu, pagrindinis veikiantis asmuo „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, o viską įgyvendino „MG Baltic“ valdybos narys advokatas Romanas Raulynaitis, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, žurnalistas Tomas Dapkus, LNK televizijos vadovė Zita Sarakienė.

NSGK taip pat buvo pateikta schema, kurioje nurodoma, kad „MG Baltic“ veiklą koncentruoja šiuose sektoriuose ir siekia interesų atstovavimo valstybės institucijose ir įmonėse:

1. Statybų (įskaitant projektus strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose): Susisiekimo, Ūkio, Sveikatos apsaugos, Švietimo ministerijose, taip pat – „Lietuvos geležinkeliuose“, Lietuvos automobilių ir kelių direkcijoje, Ignalinos atominėje elektrinėje.

2. Nekilnojamojo turto valdymas ir plėtra: Aplinkos ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

3. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų verslas: Teisingumo, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ministerijose ir VPT.

4. Plataus vartojimo prekių gamyba bei paskirstymas, mažmeninė prekyba: Ūkio ministerija ir Konkurencijos taryba.

5. Žiniasklaida: Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Konkurencijos taryba.

Vadina politiniu farsu

Trečiadienio vakarą „MG Baltic“ išplatintame komentare žiniasklaidai NSGK išvados vadinamos politiniu farsu.

„Nuo pat pradžių buvo matoma, kad šis tyrimu pavadintas procesas neatitinka net minimalių teisinės valstybės standartų. Visas tyrimas – tik politinis farsas ir valstybės diskreditavimas, vadinamosios išvados – selektyvus, politizuotas ir iš gandų surašytų pažymų kratinys, kurio epizodai – atvira dezinformacija, neturinti nieko bendro su realybe.

Dėl šio proceso visa verslo aplinka patirs neigiamų padarinių. Politinis, selektyvus tyrimas neteisėtai kriminalizavo stambiausias Lietuvos verslo grupes ir diskreditavo jas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Ekonominė šalies gerovė priklauso nuo investicijų, kurios lemia ekonomikos ir žmonių pajamų augimą, o ne siaurų interesų politikų žaidimai, kurie tik atitolina juos nuo realaus gyvenimo“, – rašoma jame.