Kai kuriose šalyse ši politika paliko didelę žymę. Pavyzdžiui, Lenkijoje daugiau nei 60 proc. viešojo sektoriaus investicijų 2015- 2017 metais buvo finansuota iš ES sanglaudos fondų.

Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš ES, pastaroji susiduria ir su naujais iššūkiais, pavyzdžiui, imigracija, Komisija planuoja 2021-2027 metų biudžete mažinti sanglaudai skirtą finansavimą. Nepaisant to, šiam tikslui per ateinančius septynerius metus bus skirta viena didžiausių ES biudžeto dalių, sieksianti 373 mlrd. eurų (atsižvelgiant į infliaciją).

Nors kelios ES narės jau pareiškė, kad tokie Komisijos planai yra nepriimtini, laimėtojai ir pralaimėtojai nėra tokie akivaizdūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Be to, tai tik pirminis Komisijos pasiūlymas, dėl kurio ateinančius kelis mėnesius derėsis valstybės narės, Komisija ir Europos Parlamentas.

Keturi pagrindiniai dalykai, susiję su Komisijos planais:

1. Karčiai saldi Pietų Europos akimirka

Graikai, italai ir ispanai turėtų džiūgauti. Nors bendras sanglaudos finansavimas ES biudžete bus sumažintas, Graikijai skiriama dalis padidės 8 proc., Italijai – 6,4 proc., o Ispanijai – 5 proc.
Tačiau toks planas turi papildomų sąlygų. Komisija siūlo sustiprinti ryšį tarp ES fondų ir struktūrinių ir ekonominių reformų. Kitais žodžiais tariant, jokių pinigų, jeigu nesilaikote mūsų ekonominio valdymo recepto. Ar tokia sankcija tikrai būtų pritaikoma, jau būtų kitas klausimas. Tačiau tai bent jau pašalina dalį pasiūlymo didinti finansavimą blizgesio.

Kai kurios vyriausybės taip pat galėtų manyti, kad po ne vienerius metus išgyventų ekonominių problemų jos turėtų gauti daugiau lėšų iš ES biudžeto už siūlomą kuklų padidinimą.
Ir daugiau pinigų gaus ne visos Pietų Europos šalys. Labiausiai dėl struktūrinių reformų kentėjusios šalys, pavyzdžiui, Portugalija, kurios struktūrinėmis reformomis pakėlė savo šalis iš dugno, dabar ekonomiškai tvarkosi gana gerai, todėl negali tikėtis didesnio finansavimo.

„Tikiuosi, kad bus tam tikras korekcinis veiksnys, susijęs su gebėjimu mokytis iš savo klaidų ir reiškiantis, kad ne tik klasikinės lėšos, bet ir specifinės lėšos bus skirtos toms ekonomikoms, kurioms neseniai buvo nutrauktas perviršinio deficito procedūros taikymas ir kurioms reikia struktūrinės paramos“, – pareiškė Portugalijos užsienio reikalų ministras Augusto Santos Silva.

2. Kylančios rytinės narės moka už savo sėkmę

Didžioji dalis Vidurio ir Rytų Europos pastaraisiais metais išgyveno tikrą ekonominį pakylimą. Tik tai reiškia, kad jos gaus mažiau lėšų iš sanglaudos fondų. Lenkija, Slovakija, Čekija ir Vengrija kitame biudžete gautų maždaug ketvirčiu mačiau, o Estija ir Lietuva – 24 proc. mažiau.
Skurdesnėms Rytų Europos šalims, tokioms kaip Rumunija ir Bulgarija, finansavimas bus padidintas nežymiai.

Nors finansavimo sumažinimas Vidurio Europai ir Baltijos šalims iš dalies yra kaina už jų sėkmę, toks sumažinimas daugelyje šalių atvers nemažą skylę viešosiose investicijose. Vyriausybės Varšuvoje ir Budapešte, kurios dažnai kritikuoja Briuselį, veikiausiai pasinaudos biudžeto debatais, bandydamos savo rinkėjams pasakyti, jog ES ir Vakarų Europos šalių sostinės neatsižvelgia į jų interesus.

Andrzej Duda
Lenkijos valstybės sekretorius, atsakingas už Europos reikalus, Konradas Szymanski „Politico“ sakė, kad Komisijos pasiūlymas yra nepriimtinas.

„Esame pasirengę siekti kompromiso, tačiau su Vidurio Europa turi būti elgiamasi sąžiningai, lyginant su kitais prioritetais ir regionais, – sakė jis. – Lenkija eina ekonominės plėtros keliu, ir pervedimų iš ES biudžeto vaidmuo mažės. Kaip ir kaip ten bebūtų, mes nepritariame tokiai biudžeto revoliucijai.“

3. Tai ne atskira politikos kryptis, tai gryna politika

ES sanglaudos politikos kritikai skundžiasi, kad tam tikrą dalį lėšų gauna turtingos šalys. Tarp didžiųjų naudos gavėjų yra ir Prancūzija bei Rytų Vokietija. Kai pinigų trūksta, kodėl nenutraukus sanglaudos finansavimo šalims, kurios pačios gali susimokėti už projektus iš savo nacionalinių biudžetų?

Komisija mano, kad tai nėra labai gera mintis. Vokietija ir Prancūzija po Didžiosios Britanijos išstojimo bus didžiausios mokėtojos į ES biudžetą, tad Komisija žinojo, kad negali jų prašyti mokėti dar daugiau ir atimti visas sanglaudos lėšas. Komijos pasiūlyme atvirai pabrėžiama, kad svarbu, jog „sanglaudos politikos lėšos būtų matomos visose valstybėse narėse“.

Vienas pasiūlyme pateiktas aiškus signalas Vakarų Europai yra tas, kad išplečiama vidurinė regionų, galinčių pretenduoti į sanglaudos fondus, kategorija. Anksčiau „pereinamojo laikotarpio paramą gaunančiais regionais“ buvo laikomi tie, kuriuose BVP vienam gyventojui sudaro 75–90 proc. ES vidurkio. Tačiau dabar numatoma šį diapazoną pakeisti į 75–100 proc.

Taigi, pagal naująjį pasiūlymą dauguma Prancūzijos regionų yra ne „išsivystę“, o „pereinamojo laikotarpio“, todėl gali pretenduoti į didesnį ES finansavimą. Prancūzija naujame biudžete neteks tik 5,4 proc. dabartinio finansavimo iš sanglaudos fondų.

4. Regionai taps ekologiškesni

Du pagrindiniai sanglaudos finansavimo šaltiniai yra Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas. Abu veikia pagal griežtas gaires, kokias programas jie gali remti. Ir žaliasis kriterijus suvaidins svarbų vaidmenį.

Aromatinių žolynų ekologinis ūkis. Paliūniškis
Remiantis Komisijos pasiūlymu, 30 proc. lėšų mažiau išsivysčiusiems ir pereinamojo laikotarpio paramą gaunantiems regionams reikės išleisti priemonėms, kuriomis siekiama „ekologiškesnės ir mažiau anglies dvideginio išmetančios Europos“. O 25 proc. lėšų išsivysčiusiems regionams bus skirta žaliosioms programoms.

Tik aplinkosaugininkai tuo nėra visiškai patenkinti.

„Tikra ekologine sėkme galime laikyti tai, kad Europos regioninės plėtros fondas nebeleis investuoti į iškastinį kurą, oro uostų infrastruktūrą ir atliekų užkąsimą. Tačiau mums labiausiai nerimą kelia pranešimas, kad regioninės lėšos gali būti pervestos į naują Europos Komisijos investicijų fondą“, – sakė Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso atstovė regioninei plėtrai Monika Vana.

„Europos Komisija pripažįsta regioninės plėtros lėšų transformacinį potencialą skatinant sąžiningą perėjimą prie ekologiškesnės ir mažiau anglies dvideginio išmetančios Europos. Dabar jai reikia nustatyti ambicingus klimato kaitos tikslus kitoms išlaidų programoms“, – sakė „Climate Action Network Europe“ finansų ir subsidijų politikos koordinatorius Markusas Trillingas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (93)