Statistikos departamento duomenimis, gegužę gyventojų, besitikinčių bent kiek sutaupyti, dalis padidėjo nuo 35 iki 38 proc., o visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti gyventojų sumažėjo nuo 26 iki 21 proc.
Palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties gerėjimą per ateinančius 12 mėn., dalis sumažėjo nuo 32 iki 30 proc. 21 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (balandžio mėn. - 20 proc.).
Vertinant namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) teigė, kad jo namų finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, 14 proc. manė, kad pablogės, o 57 proc. manė, kad padėtis išliks tokia pati (balandžio mėn. - atitinkamai 26, 15 ir 55 proc.).
Palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas beveik nepasikeitė. Kaip ir balandžio mėn., 30 proc. gyventojų manė, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. augs, kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) manė, kad bedarbių skaičius mažės (balandžio mėn. - 26 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gegužės mėn. skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 3, kaime - minus 5. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu, o kaime - nepasikeitė.
Miesto gyventojai, palyginti su balandžio mėn., optimistiškiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.: besitikinčių bent kiek sutaupyti dalis padidėjo nuo 35 iki 39 proc.
Kaimo gyventojai šiek tiek geriau vertino galimybes nors kiek sutaupyti ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas, blogiau - šalies ekonominės padėties perspektyvas.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 9 procentiniais punktais. Tai lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės.
Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, padaugėjo nuo 20 iki 30 proc., prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimą - nuo 18 iki 25 proc., o besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. padaugėjo nuo 31 iki 38 proc. Gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus mažėjimą, per metus padaugėjo nuo 22 iki 25 proc.
Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., palyginti su nuomone prieš mėnesį, nepasikeitė. Kaip ir praėjusį mėnesį, 21 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 29 proc. - kad pablogėjo.
Vertindami šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., 26 proc. gyventojų teigė, kad šalies ekonominė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 31 proc. manė, kad pablogėjo, o 41 proc. - kad padėtis išliko tokia pati (balandžio mėn. - atitinkamai 27, 32 ir 40 proc.).
Esamą savo šeimos finansinę padėtį gegužės mėn. gyventojai vertino geriau nei praėjusį mėnesį: 39 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 8 proc. - teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (balandžio mėn. - atitinkamai 37 ir 9 proc.).
Gegužės mėn., kaip ir praėjusį mėnesį, kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 15 proc. - mažiau (balandžio mėn. 20 proc.).
