„Būti konkurencingais Baltijos regione yra labai svarbus dalykas, nes Lietuvos verslas labiau konkuruoja su Latvija ir Estija negu su Vokietija ar Prancūzija. Ir jeigu mums pasiseks įrodyti potencialiems investuotojams bei juos informuoti, kad pas mus yra palankiausios darbo sąlygos, užsienio investicijų šalyje padaugėtų. Ne mažiau svarbu, kad atskirtis tarp geriausiai ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių nuolat mažėtų“, - pranešime teigė V. Sutkus.
Jis pripažino, kad valdančiųjų parengtos mokesčių ir pensijų reformos yra svarbios ir aktualios, tačiau jos kelia nemažai klausimų.
Pasak LVK vadovo, jeigu mokesčių reforma daugiau ar mažiau atitinka visuomenės ir verslo interesus, tai to negalima pasakyti apie norimą reformuoti pensijų sistemą.
„Trijų pakopų pensijų sistemos egzistavimas yra logiškas ir suprantamas, joje yra nemažai dalyvaujančių ir savo būsimai pensijai kaupiančių mūsų piliečių, aktyvių darbo rinkos dalyvių. Jos keitimas įneštų tam tikro nepasitikėjimo, pažeidžiant teisėtus žmonių lūkesčius, kad valstybė prisidės prie jų pensijų, o tai gali turėti konkrečių teisinių pasekmių. Šiuo atžvilgiu smarkiai atsiliekame nuo užsienio valstybių, į kurias išvyksta mūsų ekonomikos pamatas - darbo rinkoje aktyvūs žmonės“, - pranešime teigė V. Sutkus.
Pasak LVK mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, socialinio draudimo sistema yra blogoje situacijoje, nes mokamos įmokos yra nepakankamos oriai senatvei užtikrinti.
„Siekiant užsitikrinti normalias pajamas senatvėje, kaupimas turėtų siekti 8 ar 10 proc., o dabar siūloma sistema 4+2 reikštų, kad nuo 2020 m. pensijai, kuomet kaupimas turi padidėti iki 7,5 proc., kaupsime kur kas mažiau, negu buvome suplanavę“, - pranešime sakė M. Dubnikovas.
Pensijų reformą ypač kritikuoja privatūs pensijų fondai. Ministerija siūlo, kad anuitetų mokėjimas būtų centralizuotas. Kitaip tariant, privačiai pensiją kaupę asmenys, sulaukę pensinio amžiaus, išmokas privalomai gautų iš „Sodros“. Šį pasiūlymą kritikuoja privatūs fondai, teigiantys, kad tada nelieka prasmės kaupti pensijos privačiai, mat ją vis vien mokėtų valstybė.
Pertvarkant antros pakopos pensijų sistemą, siūloma, kad gyventojo įmoka būtų 4 proc. nuo darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 3 proc.), o valstybė prisidėtų 2 proc. įmoka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 1,5 proc.).
