DELFI skaitytojas Mindaugas pasakojo negalintis suprasti, kodėl Lietuvos bankai už pinigus esančius klientų sąskaitose moka tokias menkas palūkanas:
„Aš nežinau, ką veikia lietuviški bankai ir kuo jie man gali būti naudingi. Bankuose laikyti pinigus netgi nuostolinga, nes palūkanos absurdiškai mažos. Esu gyvenęs Australijoje ir galiu palyginti, kad čia palūkanos kaupdavosi vien už tai, kad sąskaitoje turiu pinigų, o pas mus tuoj teks susimokėti už tai, kad banke laikai indėlį.“
Vilnietis Tomas prisiminė, kad iš dviejų skirtingų šalies bankų yra ėmęs dvi vartojimo paskolas.
„Pirmą kartą beveik 6 tūkst. Eur (tuo metu dar litais) automobiliui skolinausi beveik prieš 10 metų. O prieš metus baigiau mokėti 2 tūkst. Eur, kurią buvau paėmęs baldams įsigyti. Abu kartus metinė palūkanų norma buvo apie 10 proc. – pamenu, tikino, kad tai esą palankiausias variantas.
Dabar taip pat svarstau pasiskolinti pinigų, tačiau kiek pažiūriu bankų skaičiuokles, panašu, kad paskolų palūkanos padidėjo. Tai keista, nes, pvz., būsto kredito palūkanas dabar moku kur kas mažesnes, nei prieš kelerius metus. Be to, nuolat girdime, kokie pigūs dabar pinigai“, – kalbėjo vyriškis.
Svetur skolintis dar brangiau?
Esą tam įtakos turi Europos centrinio banko (ECB) politika – nustatytos nulinės bazinės palūkanos bei pinigų pasiūlos didinimas. Tarpbankinės palūkanos (vidutinės palūkanų normos dydis, už kurį bankai vienas kitam skolina pinigus) tapo neigiamos ir tai sąlygoja susidariusią situaciją, kad už indėlius bankai visoje euro zonoje kol kas negali pasiūlyti didesnių palūkanų normų.
Kita vertus, tokios istoriškai žemiausios palūkanų normos yra palankios besiskolinantiems. Pavyzdžiui, įsigyjant nekilnojamąjį turtą.
„Kalbant apie vartojimo paskolas, tai yra vienas rizikingiausių skolinimo instrumentų, nes jos suteikiamos be jokio užstato. Todėl palūkanos tokioms paskoloms yra aukštesnės nei kitų tipų paskoloms. Palūkanos taip pat labai priklauso nuo vartojimo paskolos laikotarpio bei įsigyjamos prekės ir kredito įstaigos, iš kurios ketinama imti paskolą. Taigi, kiekvienas atvejis yra individualus“, – aiškino asociacijos vadovas.
Jo teigimu, vartojimo paskolų ir lizingo palūkanų normos priklauso nuo įsigyjamos prekės, vartojimo paskolos ar lizingo laikotarpio, vietos, kurioje perkama ir kt. Norint atsakyti į klausimą, kas pigiau ar brangiau, reikia nagrinėti konkretų atvejį ar pirkinį.
„Apibendrintai galima sakyti, kad lizingo palūkanos yra žemesnės nei vartojimo paskolų. Taip yra daugiausia todėl, kad lizingu perkamas turtas lieka lizingo bendrovės nuosavybe iki visiško kliento atsiskaitymo. Tuo metu vartojimo paskolos suteikiamos be materialaus užstato. Vartojimo kreditą parankiau rinktis, jei klientas nori didesnės laisvės, kaip leisti skolintus pinigus, kai neturi pradinės įmokos ar kai klientas nori iškart įgyti visas nuosavybės teises“, – komentavo M. Zalatorius.
Anot jo, ECB euro zonos statistika rodo, kad vartojimo paskolų normos mūsų šalyje yra žemesnės nei kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Latvija ar Estija.
Pavyzdžiui, 2018 m. kovo pabaigos duomenimis, vartojimo paskolų (iki 1 metų) vidutinė palūkanų norma mūsų šalyje – 4,9 proc., tuo metu Latvijoje – 17,89 proc., Estijoje – 13,19 proc. Vartojimo paskolų nuo 1 iki 5 m. palūkanų norma irgi žemesnė, palyginti su Latvija ir Estija.
„Taip pat pastebime, kad viešojoje erdvėje labai dažnai lizingu vadinama visai ne lizingo paslauga, o greitųjų kreditų arba vartojimo kredito paslauga. Primename, kad prieš nuspręsdami, kaip ir kur skolintis, vartotojai pasidomėtų su kuo turi reikalą: banku ir lizingo bendrove ar tiesiog lizingo paslaugos vardu prisidengiančia vartojimo kreditus teikiančia bendrove“, – įspėjo asociacijos vadovas.
Erdvės bankų konkurencijai yra
„Tai reiškia, kad tokiu atveju bankas labiau rizikuoja, todėl už didesnę riziką nori gauti ir didesnes palūkanas. Jeigu gyventojas nebegalėtų grąžinti paskolos, bankas turėtų mažesnes galimybes atgauti likusią grąžinti paskolos dalį.
Beje, per pastaruosius keletą metų mažėjo ne tik palūkanos už indėlius – vartojimo paskolos taip pat atpigo. Pavyzdžiui, prieš penketą metų, kai palūkanos už indėlius siekė apie pora procentų, palūkanos už vartojimo paskolos buvo pastebimai didesnės nei šiandien ir siekė apie 18 proc.“ – skaičiavo ekonomistas.
Jo teigimu, palūkanos už būsto paskolas yra rekordiškai pigios ir šiuo metu siekia apie 2 proc. Esą galima būtų teigti, kad mažėjančių palūkanų naudą visų pirma pajuto gyventojai, perkantys būstus, tačiau palūkanos taip pat gan reikšmingai sumažėjo ir vartojimo paskoloms.
„Siekiant su paskola įsigyti naudotą automobilį, baldų ar buitinės technikos, lizingo paskolos dažniausiai yra pigesnis pasirinkimas. Tokiu atveju įsigytas daiktas tampa pirkėjo nuosavybe tik sugrąžinus visą paimtą paskolą, todėl paskolą suteikusi bendrovė skolininkui negrąžinant paskolos gali tikėtis atgauti bent likutinę įsigyto daikto vertę.
Dėl šios priežasties lizingo palūkanos būna mažesnės nei vartojimo paskolų, teikiamų be užstato: 2017 m. pabaigoje vidutinės lizingo palūkanos siekė apie 6 proc., o vartojimo paskolų – apie 14 proc.
Vis dėlto prieš įsigyjant bet kokį daiktą su paskola vertėtų pasitarti su keletu kredito įstaigų ir pasirinkti labiausiai priimtiną pasiūlymą – kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl vartojimo paskolos tikrai ne visais atvejais yra pigesnės už išperkamąją nuomą (visų pirma įsigyjant smulkesnius, mažesnės vertės pirkinius)“ – nurodė V. Šumskis.
Anot jo, Lietuvoje vartojimo ir lizingo paskolų palūkanos yra iš esmės panašios kaip aplinkinėse šalyse: šiek tiek didesnės nei vidutiniškai centrinės Europos šalyse, tačiau taip pat truputį mažesnės nei kitose Baltijos šalyse.
Ekonomistas skaičiavo, kad bendras vartojimo ir lizingo paskolų palūkanų vidurkis Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį sudarė apie 14 proc., o Latvijoje ir Estijoje gyventojai skolindamiesi vartojimo reikmėms vidutiniškai mokėjo apie 17 proc.
Iš vidurio Europos šalių Vengrijoje vartojimo ir lizingo paskolų palūkanos buvo praktiškai tokios pat kaip Lietuvoje (14 proc.), o Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje gyventojai už vartojimo ir lizingo paskolas mokėjo 6–10 proc. siekiančias vidutines palūkanas.
V. Šumskis pabrėžė, kad tokiomis paslaugomis besinaudojantiems vartotojams itin svarbu suprasti, kas slypi po šiais skaičiais. Labiausiai vidutinį vartojimo ir lizingo paskolų palūkanų dydį lemia paskolų struktūra – tuo atveju, jeigu šalyje labiau paplitusi didesnės vertės daiktų išperkamoji nuoma (pvz., automobilių), vidutinės palūkanos bus mažesnės ir neatspindės palūkanų, mokamų už mažesnės vertės prekes (pvz., buitinę techniką).
„Nors bankų sektorius Lietuvoje yra ganėtinai koncentruotas ir erdvės didesnei konkurencijai tarp bankų tikrai yra, bankų vaidmenį teikiant vartojimo ir lizingo paskolas sėkmingai papildo kitos bendrovės.
Šiuo metu vartojimo ir lizingo paskolas teikia 53 įmonės, įtrauktos į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, skelbiamą Lietuvos banko svetainėje. Taigi gyventojai turi platų pasirinkimą, kur kreiptis paskolos norint įsigyti bet kurį didesnės vertės pirkinį“, – apibendrino Lietuvos banko atstovas.
