Vyriausybės patvirtintose įstatymų pakeitimuose numatoma sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, išplėsti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą, įvesti palaipsniui mažėjančias „Sodros“ lubas, o jas viršijančioms darbo pajamoms taikyti 25 proc. GPM tarifą, kai įprastas būtų 21 proc.
Taip pat planuojama 2 proc. punktais sumažinti „Sodros“ tarifą, bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą, nutraukti būsimų pensininkų įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidėtų 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Tarp pateiktų pasiūlymų yra ir nekilnojamojo turto (NT) mokestis ne pagrindiniam gyvenamosios paskirties NT, gyvenimo ciklo fondų investavimo koncepcijos diegimas ir kiti.
Nori daugiau
Vienas pirmųjų dėl pristatytų reformų pasisakė Lietuvos bankas. Jo pateiktoje pozicijoje teigiama, kad neadekvatus finansavimas blogina kai kurių valstybės teikiamų paslaugų kokybę, sudaro prielaidas neskaidriai veiklai, korupcijai, didina visuomenės nepasitenkinimą ir skatina emigruoti.
„Mūsų nuomone, valdžios sektoriaus mokestinių pajamų nepakankamumas visų pirma susidaro dėl didelės šešėlinės ekonomikos ir itin netolygaus darbo pajamų apmokestinimo, todėl pagrindinėmis mokesčių reformos priemonėmis siūlome spręsti būtent šias problemas“, – rašoma dokumente.
Jame apibendrinama, kad jeigu Vyriausybės pasiūlymai įsigalios nuo 2019 metų pradžios, tai reikš prociklinės – ūkio augimą papildomai skatinančios tokiu metu, kai to daryti nereikėtų – fiskalinės politikos vykdymą.
„Dabartinėje Lietuvos ekonomikos ciklo fazėje Lietuvos bankas nepritaria prociklinės fiskalinės politikos vykdymui“, – nurodo centrinio banko ekonomistai.
Dėl to jie pateikė 12 su mokesčių sistema susijusių pasiūlymų ir 4 pensijų sistemai. Turbūt vienas esminių – suvienodinti pajamų iš samdomo darbo ir savarankiškos veiklos apmokestinimo GPM tvarką visiems taikant NPD. Dar siūloma naikinti verslo liudijimus, atsisakyti nepagrįstų GPM lengvatų ir t.t.
Panašiai nurodė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), kurios specialistų manymu, reikėtų daugiau apmokestinti nedarbo pajamas.
„Manome, kad dėl kai kurių siūlomų klaidingų sprendimų reforma nepasieks pagrindinio tikslo – sumažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirti Lietuvoje“, – rašoma LPSK pozicijoje.
Profsąjungų atstovų teigimu, Vyriausybės patvirtinti pasiūlymai sumažintų valstybės galimybes didinti socialinės apsaugos finansavimą. Be to, juose nenumatoma realių progresinių mokesčių.
„Dėl „Sodros“ lubų nustatymo iki 120 VDU ir jų tolesnio mažinimo pas turtinguosius liks papildomai dar apie 30 mln. eurų“, – įspėja jie.
Dar vienas priekaištas – kad reformos siūlymuose nebelieka darbdavio pareigos mokėti papildomą socialinio draudimo įnašą už darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis.
Profsąjungos dar siūlo įtvirtinti pensijų fondų patikimumą, atsakomybę, už būsimų pensijų dydžius ir tvarką.
Savo ruožtu Lietuvos bankas pabrėžė būtinybę stiprinti ryšį tarp gyventojų sumokėtų pensijų įmokų ir jų gaunamų pensijų išmokų.
„Siūlome numatyti strateginį siekį ateityje primos pensijų pakopą transformuoti į asmeninėmis sąskaitomis pagrįstą sistemą. Taip pat – norint išvengti trumparegiško gyventojų pasirinkimo, būtina numatyti veiksmų planą ir užtikrinti tinkamą pensijų sistemos sritį kuruojančių atsakingų institucijų veiklą, informuojant gyventojus apie pokyčius. Galiausiai, siekiant didesnės naudos gyventojams, siūlome centralizuoti pensijų anuitetų administravimo veiklą“, – rašoma centrinio banko pozicijoje.
Tarp reformų kritikų vienas garsiausių balsų – Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros profesorius Romas Lazutka, prieštaraujantis socialinio draudimo įmokos mažinimui 2 proc. punktais.
Jo teigimu, dėl to mažės „Sodros“ biudžetas, o tai visiškai nesuprantama, kai Lietuvos visuomenė senėja, pensijos labai mažos ir labai daug pensininkų skursta.
Nenori anuitetų atiduoti „Sodrai“
Reformoms daug priekaištų turi ir įvairios verslo asociacijos. Pavyzdžiui, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) manymu, įtraukimas į pensijų fondus turėtų vykti ne iki 40, o bent iki 50 metų ir tai reikėtų daryti ne 3 kartus, o dažniau.
„Taip pat turėtų būti išlaikyta ankstesnė kaupimo formulė ir jos dedamųjų šaltiniai bei jų stabilumas. Valstybės paskata turėtų būti ne mažesnė nei 3 proc., apgalvotas skatinimas tų antros pakopos dalyvių, kurie gauna už VDU didesnį atlyginimą“, – rašoma jų pranešime.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) atstovai teigia, kad juos labiausiai šokiruoja „vos ne per naktį įstatymų projektuose atsiradęs siūlymas anuitetų teikimą perduoti vieninteliam teikėjui – „Sodrai“ ir įpareigoti visas antros pakopoje sukauptas lėšas privaloma tvarka vėl grąžinti į „Sodrą“.
LGDĮA prezidento Artūro Bakšinsko teigimu, jei „Sodra“ taptų vienintele anuitetų monopolininke, jos anuitetai gali būti brangesni, nes ji neturės konkurencinio spaudimo mažinti veiklos sąnaudas. Jis, kaip ir LIPFA atstovai palaiko 3 proc. valstybės paskatos pasiūlymą.
„Taip pat siūloma svarstyti GPM susigrąžinimo lubų didinimą, kaupiantiems trečioje pakopoje. Šiuo metu gyvybės draudimo ir treioje pakopos pensijų fondų įmokų, nuo kurių galima susigrąžinti 15 proc. sumokėto GPM, lubos siekia 2 000 eurų per metus, arba 167 eurų per mėnesį“, – pranešime cituojamas A. Bakšinskas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) irgi prieštarauja anuitetų teikimo paslaugos monopolizavimui. LLRI ekspertai dar siūlo neatsisakyti „Sodros“ įmokų pervedimų į antros pakopos pensijų fondus ir svarstyti galimybę sistemą reformuoti į, pavyzdžiui, 6+X+0 sistemą, kurioje būtų atsisakoma papildomos valstybės priemokos, o į pensijų kaupimą nukreipiama didesnė gyventojo pensijų įmokos dalis.
Tarp jų pasiūlymų dar yra ir tai, kad būtų atsisakyta privalomos nuostatos pensijų kaupimo bendrovėms steigti tikslinės datos gyvenimo ciklų fondus ir atsisakyti bazinės pensijos įvedimo, ją mokant iš valstybės biudžeto ir su tuo susijusių mokesčių ir įmokų tarifų pakeitimų.
Nenori GPM laiptelio
LLRI pozicijoje taip pat prieštaraujama progresinio GPM laiptelio įvedimui. Vietoje to mokesčių sistemos progresyvumą siūloma užtikrinti per NPD didinimą.
„Didinti akcizą tabako gaminiams tik įvertinus, kiek akcizo didinimas sumažins rūkančiųjų skaičių ir kaip akcizų didinimas paveiks šešėlinę tabako gaminių rinką. Neapmokestinti turimo antrojo gyvenamosios paskirties būsto“, – siūlo LLRI ekspertai.
25 proc. GPM tarifui pajamoms, viršijančioms „Sodros“ lubas nepritaria ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Jiems taip pat nepatinka pasiūlytas NT apmokestinimo modelis.
LPK ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK) Vyriausybei siūlo įvesti pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui. „0 proc. tarifas skatintų užsienio investicijas, darbo užmokesčio augimą“, – pranešime cituojamas LVK mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.
Jis dar siūlo palaipsniui mažinti laikinąjį pridėtinės vertės mokestį, nuo 21 proc. tarifo, nuosekliai grįžtant prie 18 proc. lygio.
Tuo metu LPK norėtų matyti 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausių maisto produktų grupėms: pieno produktams, grūdų produktams – miltams, kruopoms, makaronams bei dribsniams, mėsai ir jos gaminiams.
Pritartų naujiems mokesčiams
Savo pozicijoje Investuotojų forumas pasisako už „Sodros“ įmokų lubas: „Tai mažins darbo apmokestinimą ir ženkliai prisidės prie Lietuvos konkurencingumo didinimo. Įmonės turės daugiau resursų didinti visų darbuotojų atlyginimus ir kurti daugiau naujų, gerai apmokamų darbo vietų“.
Kitaip nei pensijų fondų ar draudimo įmonių asociacijos, Investuotojų forumas pasisakė už planuojamą pertvarkyti išmokų sistemą, įskaitant ir anuiteto paslaugą.
„NT mokestis antram būstui – teisingas žingsnis link visuotinio NT mokesčio. Investuotojų forumas nuosekliai pasisako už visuotinį nekilnojamojo turto mokestį ir automobilių mokestį. IMF, OECD ir kitos tarptautinės organizacijos pažymi, kad nekilnojamojo turto mokesčių pajamos sudaro ženkliai mažesnę dalį nuo BVP, nei ES vidurkis“, – rašoma Investuotojų forumo rašte.
Išplėsti NT mokesčio bazę ir užtikrinti progresyvumą bei pradėti taikyti aplinkos mokestį transporto priemonėms siūlo Lietuvos bankas.
