Trečia ir paskutinė Graikijos gelbėjimo programa baigiasi rugpjūtį, o Atėnams teks užduotis įrodyti rinkoms, kad šalis sugeba suvaldyti savo skolos naštą. Jei investuotojai atsisakys Graikijai skolinti už prieinamas palūkanas, Atėnams gali vėl tekti prašytis pagalbos.

Dabar Graikija, pasitraukusi iš krizės ir tapusi normalia šalimi, gali nustatyti naujus tikslus, pareiškė premjeras. Siekdamas paskatinti augimą, savo naujame plane jis ketina remtis tokiais sektoriais kaip turizmas, energetika, laivų statyba, žemės ūkis, maisto gamyba, transportas, farmacijos pramonė, novatoriškos technologijos ir paslaugos.

Dar vienas svarbus veiksnys, neatsiejamas nuo atsigavimo, yra susigrąžinti išsilavinusius graikus, kurie paliko šalį nuo 2010 metais įsiplieskusios krizės, privertusios Atėnus griežto taupymo sąlygomis priimti tris gelbėjimo paramos programas.

Finansavimą augimui užtikrins Graikijos plėtros bankas, Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos Sąjunga, pažymėjo A. Tsipras.

Euro zonos valstybių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos leido Graikijai išlikti euro zonoje. Bet tuo pat metu skolinimas krizės nukamuotai šaliai lėmė tai, kad Graikijos skola pasiekė net 180 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)