„Logiška būtų manyti, kad keturių Lietuvos kurortų įmonės naująjį vasaros sezoną pasitinka gerokai apipešiotos. Ypač Palangos ir Nidos, kur gyvenimas verda praktiškai tik keturis mėnesius, – sako įmonių ekonominę būklę analizuojančios UAB „Creditrefirm Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. – Juk, anot poilsiamiesčių verslininkų, 2017-aisiais tikros vasaros tebuvo 3–4 dienos. Tad sukaupti daugiau „riebaliuko“ peržiemojimui, regis, buvo tikrai nelengva.“

Skolingų sumažėjo

Tačiau, kaip rodo kurortuose įregistruotų beveik tūkstančio septynių šimtų įmonių „sveikatą“ apibūdinantys rodikliai, verslo padėtis čia nėra jau tokia prasta. Štai, jeigu pernai metų sezoną šimtas penkios kurortų įmonės pasitiko turėdamos daugiau nei 10 eurų skolų „Sodrai“, o įsiskolinimo už socialinį draudimą vidurkis siekė 145,1 euro, tai šiemet turinčių neįvykdytų įsipareigojimų „Sodrai“ poilsiamiesčiuose turime tik devyniasdešimt, o vidutinė skolos suma susitraukė iki 112,7 euro.

Įmonių skolininkių, skaičiuojant šimtui savivaldybėje veikiančių įmonių, daugiausiai buvo Birštone (7,3 proc. visų įmonių), o mažiausiai – Neringoje (3,4 proc.). Tačiau skaičiuojant absoliučiais skaičiais, pirmavo Palanga (38 skolininkės) ir Druskininkai (37). Beje, lyginant su pernykščio sezono pradžia, visur, išskyrus Birštoną, skolingų „Sodrai“ mažėjo. Toks Birštono verslo spurtas tikriausiai paaiškinamas tuo, kad šis kurortas dabar aktyviai vystosi – verslą kuria nauji žmonės, į rinką bando patekti naujos įmonės, o nesėkmės tikimybė, rinkos specifika neretai vertinamos pernelyg optimistiškai.

Kiek kitokia padėtis susiklostė su turto areštais. Per laikotarpį nuo pernai metų spalio 1 d. ir iki šių metų gegužės pradžios 85 kurortų įmonėms buvo įregistruoti turto disponavimo apribojimai, kai tuo pat laikotarpiu prieš metus tokių būta 73. Pagal „areštantų“ gausą pirmavo Palanga (6,3 įmonės su areštais šimtui savivaldybėje veikiančių verslų). Tiesa, vienintelėje Palangoje turto apribojimų, lyginant su pernai tarpusezoniu, sumažėjo. Po mūsų pagrindinio jūrinio kurorto ėjo Birštonas (5,9), o labiausiai atsparūs turto įšaldymui buvo Druskininkų verslai (3,1).

Kurortų verslas

Besiteisiančių – daugiau

Ne itin gerai poilsiamiesčių verslams sekėsi teismų fronte. Jei 2016/2017 m. tarpusezoniu 125 įmonės gavo šaukimus į teismą, tai dabar tokių buvo jau 189. Pagal teismo bylas turinčių įmonių gausą šimtui rajone veikiančių verslų vėl pirmavo Palanga, po jos sekė Birštonas, o Neringa atsidūrė ketvertuko pabaigoje. Palangos mirgėjimas pirmose teismų, areštų, bankrotų pozicijose iš dalies nulemtas pernelyg didelio sezoniškumo, mat vietos verslas priverstas visus metus gyventi iš to, ką pavyksta uždirbti per keturis mėnesius.

Kur kas geresnė situacija su ištuštėjusiais ūkio subjektais. Štai iš kurortų įmonių, kurios praėjusio sezono pabaigoje turėjo bent vieną darbuotoją šiandien visiškai ištuštėjusios yra 109, kai 2017 m. gegužės pradžioje tokių būta net 209. Įdomu, kad pagal ištuštėjusių įmonių koncentraciją šimtui ūkio subjektų šiemet pirmauja Druskininkai (7,3 įmonės), toliau seka Palanga (5,9) ir Birštonas (5,9). Neretai be darbuotojų ilgesniam laikui likusios įmonės byloja, kad verslas nepavyko, o įmonės savininkas ją „užšaldė“ iki geresnių laikų ar tiesiog paliko, nes uždarymo procedūra yra sudėtinga ir ilga. Būtina pažymėti ir tai, kad, pavyzdžiui, mažosios įmonės gali veikti neturėdamos „Sodroje“ registruotų darbuotojų.

Įdomu pasižiūrėti ir kaip, ruošdamosi vasaros sezonui ir klientų antplūdžiui, kurortų įmonės „augina“ savo personalą. Juk ne vienas kurortų verslininkas būtent darbuotojų problemą įvardija kaip pačią aštriausią, o pradėti personalo paiešką primygtinai siūlo kuo anksčiau. Todėl kiek nerimastingai atrodo faktas, kad nuo šių metų vasario pirmosios iki gegužės pradžios dirbančių Lietuvos kurortuose padaugėjo tik 2 proc. Bet juk sezonas praktiškai jau prasidėjo ir savaitgalį kurortuose jau pilna žmonių! Daugiausiai personalą paaugino Palanga (2,7 proc.), o mažiausiai – Druskininkų miestas (0,7 proc.), kurį sezoniškumas veikia kur kas mažiau nei poilsiamiesčius prie jūros. Iš viso visuose Lietuvos kurortuose gegužės pradžioje oficialiai dirbo 17,8 tūkst. darbuotojų.

Nepavykusios ir naujos

Savo paslaugų ir prekių šį sezoną kurortuose jau nesiūlys 120 įmonių, kurios nuo pernai sezono pabaigos ir iki šio pradžios bankrutavo, tapo bankrutuojančiomis, likviduojamomis ar buvo išregistruotos. Daugiausiai pasakiusių rinkai „sudie“ buvo Palangoje (8,9 įmonių šimtui verslų), Birštone tokių neužfiksuota nė vienos, o Druskininkuose ir Neringoje kapituliavusių verslų būta apie pusseptintos įmonės šimtui. Deja, negalime palyginti šiųmetinių skaičių su pernykščiais, nes 2016 m. pabaigoje „Registrų centras“ priverstinai išregistravo apie 14 tūkst. įmonių, tarp kurių pateko ir nemažai įsikūrusių kurortuose. Savo registrą tuomet valė ir „Sodra“.

Tačiau į pasitraukusiųjų vietą jau stojo naujos įmonės. Per tarpusezonį naujokių įregistruota 108, arba 31 įmone daugiau nei per tą patį periodą anksčiau. Labiausiai naujų verslų steigimas šoktelėjo Birštone (21 proc.), mažiausias buvo Neringoje (3 proc.), nes, matyt, jau nebeliko tikrų ir ne visai tikrų neringiškių, dar neturinčių nuosavo verslo. Antrą, trečią vietas pasidalino Palanga (7 proc.) ir Druskininkai (5 proc.).

„Kambarių ir apartamentų rezervavimo kurortuose anšlagas, taip pat geros sinoptikų prognozės nuteikia viltingai. Jei po pernykštės (ne)vasaros šio sezono pradžioje kurortų verslas atrodo gana neblogai, verta tikėtis, kad ši vasara leis kurortų įmonėms užsidirbti ne tik duonai, bet ir sviestui,“ - reziumuoja bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (77)