„Praėjusiais metais viršijome savo įsipareigojimą 10 kartų. Dirbame dviem kryptimis - tiek atlikdami tyrimus dėl galimų pažeidimų, tiek stengdamiesi, kad sprendimų priėmėjai neribotų konkurencijos. Norime daryti tai, kas aktualu Lietuvos žmonėms, pavyzdžiui, tirti, kai gyvenimui nepritaikytos patalpos reklamuojamos kaip butai ir žmonės gali įsigyti tai, ką laiko būstu ir tik tada sužinoti, ką įsigijo“, - sakė Š. Keserauskas.
Š. Keserausko teigimu, verslui, kuris jau linkęs daryti pažeidimus, turi būti nebenaudinga apgaudinėti žmones, tada pokytis bus greitesnis.
„Pokytis greitesnis, nei ledynų slinkimas, bet galėtų būti greitesnis. Tam, kad įvyktų rimtesnis kultūrinis pokytis, reikia ir moralinio įsipareigojimo, ir pragmatinių paskatų. Žinia, kad gresia rimtos sankcijos, jau yra pasiekusi rinką. Neturiu iliuzijų, kad visi staiga taps vien dorais ir sąžiningais ūkio subjektais, bet mūsų siekis, kad į tai bent jau rimtai būtų atsižvelgta. Manau, kad ūkio subjektai tai jau žino. Kad būtume dar efektyvesni, tai, ką darome, turėtume daryti daugiau, bet tai - išteklių klausimas. Mums reikia daugiau žmonių, tyrimus atlieka žmonės, ne mašinos, jie sudėtingi“, - aiškino tarybos pirmininkas. Lietuvoje, jo teigimu, dėl konkurencijos ribojimo baudos yra adekvačios, tačiau Reklamos įstatyme numatytos mažos baudos.
„Manome, kad galėtų būti daugiau. Kalbame, siūlome. Gal ne tiek svarbu, kiek kartų didesnės, bet tai turi būti reikšminga“, - sakė Š. Keserauskas.
Pasak Š. Keserausko, pernai institucijai neteko patirti neteisėtų bandymų kištis į atliekamus tyrimus.
„Mes spaudimo patiriame kiekvienoje byloje, jeigu atliekame tyrimą, yra vykdomas procesas, iš verslo pusės būna geri advokatai ir tuo pačiu - didelis spaudimas, būname tam pasiruošę. Tačiau neteisėto spaudimo - nebuvo. Jeigu kas nors vyktų, tikiuosi, kad mano kolegos pasakytų“, - sakė tarybos pirmininkas.
Pristatydami praėjusių metų veiklos rezultatus, tarybos nariai akcentavo, jog pernai išnagrinėtos 23 koncentracijos. Tarp jų buvo ir bendrovės „Rimi Lietuva“ ketinimas vykdyti koncentraciją ir įsigyti prekybos tinklą „Iki“. Taryba, nustačiusi, kad dėl prekybos tinklų susijungimo kiltų pasekmių kai kuriose lokalinėse rinkose, tokį sandorį leido tik su sąlyga, jog tinkamam pirkėjui bus perleistos 17 parduotuvių. Tačiau „Rimi“ pateikti pirkėjų pasiūlymui Konkurencijos tarybos neįtikino, ir šis sandoris neįvyko.
Taip pat pernai nustatyti 5 konkurenciją ribojantys susitarimai. Tarp jų įvardijamas ir statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas ir „Irdaiva“ susitarimas pateikti bendrus pasiūlymus 24 viešuosiuose pirkimuose, nors bendrovės turėjo realią galimybę dalyvauti juose savarankiškai. Taip, anot tarybos, buvo sumažintas pasiūlymus pateikusių dalyvių skaičius.
Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė sakė, kad šis sprendimas tikrai nereiškia, jog Konkurencijos taryba draudžia jungtinę veiklą.
„Ji kai kuriais atvejais tikrai gali turėti naudos konkurencijai. Bet šiuo atveju turėjome konkurencijos ribojimą“, - komentavo specialistė.
Konkurencijos tarybos atstovų teigimu, pernai įvertintos 447 reklamos. Nustatyti 4 reklamos įstatymo pažeidimai. Nubaustos trys bendrovės už tai, kad negyvenamosios paskirties patalpas reklamavo kaip butus. Per 2017 metus išsiųsti 254 įspėjimai verslininkams, kad pakeistų galimai klaidinančias reklamas arba nutrauktų jų skleidimą. Taip pat išsiųsti 23 įspėjimai viešojo administravimo institucijoms dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų.
Teismai patvirtino 94 proc. tarybos sprendimų. Taryba svarbiausiais iš jų išskiria keturis. Pirmu, bendrovė „G4S Lietuva“ pripažinta ribojusi konkurenciją pinigų tvarkymo rinkoje. Antru, nuspręsta, kad bendrovei „Lukoil Baltija“ pagrįstai skirta bauda už koncentraciją, įgyvendintą be tarybos leidimo. Trečias sprendimas - kad Joniškio rajono ir Šiaulių savivaldybės privilegijavo savo bendroves ir taip ribojo konkurenciją. Ketvirtasis sprendimas - penkios įmonės sudarė kartelius viešuosiuose pirkimuose statybos darbams pirkti.
Bendra pažeidėjų sumokėtų baudų suma - 7,9 mln. eurų.
Už Konkurencijos ir Reklamos įstatymų pažeidimus skirtų baudų suma - 13,5 mln. eurų.
Taryba pernai taip pat įvertino 359 teisės aktų projektus, dėl 83 teikė pasiūlymus, kaip išvengti neigiamos įtakos konkurencijai ir ūkinės veiklos laisvei.
Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė sakė, kad paveikti viešojo administravimo subjektus, įtikinti, kad jų sprendimai nesudarytų išskirtinių sąlygų ir nediskriminuotų kai kurių subjektų, yra labai sudėtinga.
„Jeigu teisės aktų poveikis neįvertintas, ilguoju laikotarpiu susiduriame su didelėmis pasekmėmis. Perteklinį, protekcionistinį poveikį nustatantys teisės aktai yra labai žalingi. Gaila, bet to suvokimo trūksta tiek viešojo administravimo institucijose, tiek rengiant įstatymo projektus, rengiamus Seimo narių“, - komentavo J. Šovienė.
Pasak jos, dalis peržiūrėtų teisės aktų, kuriems turėta daug pastabų, buvo susiję su valstybės turto perdavimu.
„Kai jis perduodamas ūkinei veiklai vykdyti iškreipiamos konkurencijos sąlygos. Vienas pavyzdys buvo su Kauno pramonės ir prekybos amatų rūmais, kai jie, sudalyvavę viešajame pirkime, pasiūlė mažiausią kainą, o paklausti, kuo grindžia mažą kainą, atsakė, kad patalpas gauna iš valstybės nemokamai“, - aiškino specialistė.
Pernai taryba taip pat rekomendavo peržiūrėti farmacijos srities teisės aktus siekiant veiksmingesnės konkurencijos, tarybos teigimu, dėl pacientų gerovės. Siūlyta vietoj planų steigti valstybines vaistines, įvertinti esamas įėjimo į farmacijos rinką ir veikimo joje kliūtis bei jų proporcingumą siekiamiems tikslams, skatinti lygiagretų importą ir generinių vaistų konkurenciją.
