„Konsultacijos su verslo atstovais vyko pakankamai intensyviai ir detaliai, išsakyti visi argumentai už ir prieš, įvertinta šiuo metu galiojanti teisinė aplinka, konsultuotasi ir su kitomis valstybės institucijomis“, – pranešime spaudai cituojamas aplinkos viceministras Dalius Krinickas.
Taikos sutartis reikalinga, siekiant išspręsti ginčą teisme, kai dėl „Metrail“ kaltės įmonės privalo sumokėti milijonus eurų taršos mokesčių už 2013-2015 metais netinkamai sutvarkytas metalinių ir plastiko pakuočių atliekas.
Verslo atstovai balandį pranešė siūlantys įsipareigoti per 5 metus sutvarkyti 15 tūkst. tonų atliekų. Tai būtų daroma viršijant šiuo metu nustatytas užduotis. Įsipareigojimų užtikrinimui verslas taip pat siūlo sukurti 2,8 mln. eurų vertės garantinį fondą.
Dėl „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.
Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Metrail“ 2015–2017 netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Ikiteisminį tyrimą dėl „Metrail“ atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra. FNTT vadovai kovo viduryje teigė, kad byla dėl 6 mln. eurų žalos valstybei netrukus turėtų pasiekti teismą.