Pirmiausia ji pateikė labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų viešųjų pirkimų pavyzdį. Kaip rašoma 2017 metų VPT veiklos ataskaitoje, iki 2015 metų šiuos pirkimus vykdė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (RRA).

„Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 metais nusprendė, kad RRA pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą – maisto produktų pirkimo neskaidymas į dalis tiesiogiai lėmė pernelyg aukštus reikalavimus ir tai apribojo konkurenciją – RRA iš maisto produktų viešųjų pirkimų eliminavo smulkiojo bei vidutinio verslo įmones.

Nuo 2016 metų maisto produktų pirkimus ir jų išdalijimą labiausiai skurstantiems asmenims organizuoja Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), pakeitusi šias funkcijas vykdžiusią RRA. Pakeitus atsakingas institucijas, įsigyjant maisto produktų 2017 metams, pavyko sutaupyti 7,7 mln. eurų (minėtam pirkimui buvo skirta 15,6 mln. eurų)“, – teigiama dokumente.

Pristatydama VPT ataskaitą, D. Vilytė pastebėjo, kad pirkimus vykdant ESFA, atsirado kur kas didesnis rinkos dalyvių susidomėjimas: suinteresuotųjų vidutiniškai padaugėjo nuo 3 iki 11, dalyvių nuo 2 iki 8, sutartys buvo pasirašomos ne su 1, o su 4.

Didesnė konkurencija lėmė mažesnes kainas. Kaip minėta, atpigo avižų košė, sausi pusryčiai, kruopos, taip pat – plikyti ryžiai (35 proc.), konservuotos pupelės (34 proc.), mėsos konservai (30 proc.), rapsų aliejus (20 proc.). Tiesa, saldintas sutirštintas pienas 2 proc. pabrango.

„Jei įsivedus eurą, viskas brango, tai šiuo atveju, sutvarkius pirkimus, viskas pigo“, – komentavo D. Vilytė ir pridūrė, kad tai valstybei leido sutaupyti beveik 8 mln. eurų.

Dar vienas VPT direktorės pateiktas pavyzdys – automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbų pirkimai. „Tai buvo nuoseklus ir ilgas procesas, galiausiai Lietuvos automobilių kelių direkciją pavyko perlaužti ir vietoje senų tiekėjų atsirado nauji“, – pasakojo ji.

Kaip rašoma ataskaitoje, 2016 metais minėtuose pirkimuose dalyvavo 4 tiekėjai, o 2017 metais – 6.

„Padidėjus konkurencijai, sumažėjo tiekėjų pasiūlymų kaina. Lyginant 2016 ir 2017 metus laimėjusių tiekėjų pasiūlymų kainas, perkančiosios organizacijos pateiktais preliminariais įsigytų darbų duomenimis, visuose Lietuvos regionuose jos sumažėjo nuo 10,43 mln. eurų iki 3,83 mln. eurų – t.y. kaina, pasiūlyta tai pačiai darbų apimčiai, skiriasi net 2,7 karto“, – rašoma dokumente.

D. Vilytė pasakojo, kad, pavyzdžiui, tiekėjų pateikiamos dažų kainos kažkodėl krito kelis kartus. „Kaip sako verslas, dabar yra realios kainos“, – sakė ji.

VPT direktorė apibendrino, kad šiuose dviejuose pirkimuose valstybei pavyko sutaupyti apie 14,5 mln. eurų. „O mūsų 2017 metų biudžetas buvo 2,47 mln. eurų. Tai galima sakyti užsidirbome finansavimą 6 metams ir galime visiems žiūrėti į akis, padarėme kažką prasmingo“, – sakė D. Vilytė.

Siūlo didinti biudžetą

Seimo AK narė Agnė Bilotaitė posėdyje pastebėjo, kad matant su VPT pagalba sutaupomas sumas, būtų galima didinti jai skiriama finansavimą.

„Esate labai svarbūs, prižiūrite viešuosius pirkimus ir nuo to mes tik išlošiame. Aišku, kai kam gal labai patogu jus turėti silpnus“, – sakė ji.

Savo ruožtu komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė priminė, kad VPT yra vienintelė institucija, kuriai AK kasmet, svarstant biudžetą, siūlo skirti daugiau lėšų.

I. Šimonytė VPT direktorės klausė, kokie sprendimai sudarytų sąlygas, kad jos įvardintų gerųjų pavyzdžių būtų daugiau.

„Tokie kultūriniai dalykai keičiasi gana lėtai, – sakė D. Vilytė. – Dabar po truputį pradedama kalbėti apie vertę, kad ne visada mažiausios kainos kriterijus gali laiduoti, kad mes tikrai išlošiame ilgalaikėje perspektyvoje. Dar yra eksploatacinės išlaidos, aptarnavimo laikas, gyvavimo ciklas, kaštų-naudos analizė.“

Ji dar sakė, kad rudenį VPT organizuos tarptautinę konferenciją apie maitinimo paslaugų pirkimus vaikų darželiuose ir mokyklose.

„Atsivešime danę, kuri bandys pasidalinti patirtimi, kaip perkama pagal ekonominį naudingumą Danijoje. Kaip nupirkti, kad nematytume paskui „šlapenkės“ portaluose ir visur kitur. Kviesime perkančiąsias organizacijas ir galvosime, kokie yra galimi kriterijai – kaip nupirkti vaikams šviežaus, sveikesnio maisto ir kad prasiardytų monopolijos kelių tiekėjų“, – sakė D. Vilytė.

Diana Vilytė

Tirti prašo STT, FNTT

D. Vilytė posėdyje dar pateikė statistikos, kad 2016 metais VPT atliko 263 pirkimų vertinimus, 2017 metais – 352, o 2018 metais (kol kas) – 98.

„Žiūrint nuo 2011 iki 2018 metų, mes tik 52 proc. visų kreipimųsi imame savo valia. Kiti yra kitų institucijų pavedimai, 33 proc. – teisėsaugos institucijų. Pasirinkimo vertinti ar nevertinti senus pirkimus mes, deja, neturime. Tai šiek tiek paralyžiuoja. Praeitų metų duomenys – net 67 proc. buvo Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tarnybos kreipimaisi teikti išvadas“, – pasakojo ji.

Dėl to, D. Vilytės teigimu, VPT neturi pajėgumų vertinti aktualius rinkos signalus arba patys imtis iniciatyvos vertinti kai kuriuos pirkimus.

VPT duomenimis, 2017 metais viešųjų pirkimų vertė sudarė 4,7 mlrd. eurų.