Šiuo metu Vilniaus miesto ir Vyriausybės atstovų sudaryta komisija dėl daugiafunkcio komplekso prie Vilniaus „Akropolio“ statybų derasi su bendrovių „Axis Industries“, „Venetus Capital“ ir „Kauno arena“ konsorciumu. Pirmoji priklauso „Icor“ įmonių grupei, anksčiau vadintai „Rubicon“.
Pristatydami būsimą projektą, šių metų pradžioje Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir „Axis Industries“ atstovai, viešai vylėsi, kad dabar jis tikrai bus įgyvendintas.
Esą sėkmė garantuota, nes projektas bus įgyvendinamas remiantis viešo ir privataus sektoriaus partneryste ir koncesijos sutartimi: projektą įgyvendins verslas, o mokesčių mokėtojų pinigais už jį bus sumokėta per daugelį metų.
Vis dėlto taip gali ir nebūti. Gerai informuotų DELFI šaltinių žiniomis, derybos dėl būsimos koncesijos sutarties visiškai įstrigo. Visiškai nesutariama būtent dėl projekto finansavimo terminų.
„Axis Industries“ su kitais konsorciumo partneriais siekia, kad valstybė savo lėšomis prie projekto finansavimo prisidėtų anksčiau nei jis bus visiškai baigtas ir pradės veikti. Savivaldybė tam neprieštarautų, tačiau Vyriausybės atstovai su tuo kategoriškai nesutinka. Jų įsitikinimu, pradėti mokėti už komplekso statybas galima tik tada, kai jis bus visiškai baigtas ir pradės teikti paslaugas.
Visas procesas gali „sulūžti“
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis patvirtino, kad iš esmės nesutariama dėl šio dalyko.
Jo teigimu, daugiafunkcio komplekso konkurso sąlygose numatyta, kad metinio atlyginimo dalis, skirtą jo sukūrimo išlaidoms padengti, projekto bendrovei (tai būtų „Axis Industries“) išmokama per terminą, ne ilgesnį nei 3 m. nuo paslaugų teikimo pradžios.
Jis aiškino, kad į galutinę komplekso statybų kainą įtraukiamos ir sąnaudos už kredito palūkanas. Esą privačios bendrovės paskolos palūkanos yra didesnės nei mokėtų valstybė. Taigi, taip būtų galima sutaupyti.
„Taip, Vyriausybė įsirėžusi dėl to mokėjimo iki statybų pabaigos. Na gerai, jeigu jiems trūksta pinigų, mes turbūt galime „užmesti“. Bet, tiesą sakant, nežinau, kiek čia Vyriausybės, kiek jos deleguotų specialistų užsispyrimas. Dėl jo, tiesa, apskritai gali „sulūžti“ ir visas procesas.
Tik, žinoma, dar dėl mokėjimo. Mes nekalbame apie kažkokius avansus ar panašiai. Tiesiog apie mokėjimą už atliktus darbus statybų eigoje. Visas kompleksas nemažas ir statomas vienu metu – natūraliai didesnes jo dalis rangovui norėsis priduoti anksčiau“, – svarstė P. Poderskis.
Taisyklės keičiamos jau pradėjus žaidimą?
„Mums neįprasta praktika tikrai, nes kvestionuojama, kad toliau reikėtų veikti pagal aiškiai apibrėžtas veikimo taisykles ir kompetencijas, kurios buvo numatytos koncesijos sąlygose.
Štai kaip yra iš tikrųjų. Tai yra koncesijos projektas, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektas. Pagal galiojančias tvarkas Vyriausybė jam pritarė po to, kai konkurso sąlygoms konkrečiai pritarė viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės komisija.
Ir komisijos nutarime ir Vyriausybės nutarime buvo aiškiai numatyta sutarties finansavimo sąlygos. Nuo konkurso pradžios buvo aiškiai išreikšta darbinė pozicija, kad valstybės mokėjimai koncesininkui bus pradėti po darbų užbaigimo pradėjus teikti paslaugas. Tai yra labai svarbu. Pabaigus statybos darbus ir pradėjus teikti paslaugas“, – aiškino kancleris.
Anot jo, tai buvo numatyta konkurso sąlygose. Atsižvelgdami į jas ir įvertinę finansines rizikas konkurse ir dalyvavo arba nedalyvavo verslo subjektai.
„Jeigu mes dabar pradėtume kaitalioti sąlygas, tada, mūsų nuomone, tai būtų negerai, mes iš principo iškreiptume sąžiningą konkurenciją. Nežinau, ar pasiūlys, tačiau jei būtų siūlymai, kad valstybė pradėtų finansuoti nuo pat statybų pradžios, tai su tokiomis sąlygomis konkurse galėjo sudalyvauti kur kas daugiau bendrovių.
Tokiu atveju jos neprisiima tokios finansinės rizikos, nereikia skolintis, o iš karto beveik pusę sumos gautų iš valstybės. Tai absoliučiai kitos sąlygos. Ir mes manytume, kad taip tikrai negalima, kadangi žaidimo taisyklės, dar kartą sakau, buvo aiškios: pirma pastato, tada pradeda teikti paslaugą ir tada valstybė atsiskaito. Tai štai yra pagrindinis dalykas, nuo kurio, kaip bebūtų gaila, Vyriausybė tikrai negalės atsitraukti, jeigu kartais bus iš bendrovės tokie siūlymai“, – kalbėjo A. Stončaitis.
Už paskolą mokėti patys nenori
„Visų pirma noriu pabrėžti, kad finansinio pasiūlymo visiškai nekeitėme – jis visiškai toks pats, koks buvo konkurse, visose jo dalyse. Pagrindinis mūsų pasiūlymo motyvas – racionalumas.
Jeigu projektas yra finansuojamas kitu būdu, t. y. finansuojant investuotojui ir skolinantis šitą sumą iš bankų, tai jis papildomai pabrangsta iki 12 mln. Eur. Tai visiškai nepriimtina, nes yra alternatyva naudoti ES lėšas, kurios yra be palūkanų.
Taip pat, kaip žinia, kita finansavimo dalis yra Vyriausybės skiriamos lėšos, kur metinės palūkanos yra tiktai 0,2 proc. Taip nereikia patirti papildomų nereikalingų kaštų tiesiog mokant bankines palūkanas ir visiškai bereikalingai branginant projektą. Dėl to esame įsitikinę, kad nereikia švaistyti lėšų. Ir tą siūlome daryti, toks mūsų pasiūlymas buvo nuo pirmos dienos ir kitoks jis nebus“, – aiškino J.
Anot jo, vertinant iš konsorciumo pusės, taip pat svarbus kitas motyvas, susijęs su politikais:
„Tai yra politinė rizika, kurios mes nesame pasirengę prisiimti tokia apimtimi. Alternatyva finansuoti 80 mln. Eur dydžio projektą ir paskui kelerius metus laukti, kol mums bus sumokėti pinigai, kai per tą laiką pora kartų pasikeis valdžia, tai yra per didelė nepamatuota rizika.“
Verslininkas skaičiavo, kad dabartiniame pasiūlyme numatyta, kad komplekso statybų finansavimo kaštai yra 2 mln. Eur. Šie kaštai išaugtų iki 14 mln. Eur, jeigu būtų daroma „neracionaliai“, kitaip tariant, taip, kaip ruošiasi daryti Vyriausybė.
