Pasak asociacijos prezidento Šarūno Ruzgio, planuojama pensijų kaupimo reformos gairės buvo viešai pristatytos balandžio viduryje, o gegužės 4 dieną buvo pateikti įstatymų projektai, pastabas kuriems galima pateikti tik iki gegužės 10-os.

„Įstatymų projektai parengti neįvertinus (rinkos dalyvių – BNS) išsakytų nuomonių. Dabar štai turime tris darbo dienas savo pastaboms teisės aktams pateikti. Primenu, kad kalbame apie kelių dešimtmečių valstybinės svarbos sistemą. Tai yra dar viena naktinė reforma, ar savaitgalinė reforma, nes judama tokiu greičiu, kuris neatspindi (permainų – BNS) svarbos“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Š.Ruzgys.

Pasak jo, siūlomi pakeitimai taip pat gali prieštarauti 2013 metų Konstitucinio Teismo sprendimui, kuriuo valstybė įpareigota savo pasirinktu būdu kompensuoti per krizę sumažintus pervedimus į antros pakopos pensijų fondus. Siekiant įgyvendinti šį sprendimą buvo numatyta nuo 2020 metų „Sodros“ pervedimus į pensijų fondus padidinti nuo 2 proc. iki 3,5 proc., tačiau dabar siūloma „Sodros“ pervedimų visiškai atsisakyti.

„Šiuo atveju tarsi yra nubraukiamas 2013 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimas ir, matyt, galime tikėtis naujų ginčų prieš valstybę“, – teigė Š. Ruzgys.

Pasak LIPFA valdybos nario Tado Gudaičio, šiuo metu per krizę sumažintos valstybės įmokos į pensijų fondus vis dar nėra atstatytos, tą pavyktų padaryti tik 2020 metais, jei „Sodros“ pervedimai būtų padidinti iki 3,5 procentų.

„Net neatstačius įmokų priimami nauji sprendimai, dėl kurių žmonės sukaups mažiau lėšų savo sąskaitose (...) Jau yra dalyvių, kurie ruošiasi eiti į teismus kai įstatymo pakeitimai bus priimti (..) Tikrai tokių ieškinių bus, jei yra pakankamai perspektyvūs ir po dvejų ar trejų metų valstybei gali tekti kompensuoti prarastas įmokas, kurias dabar ketinama sumažinti“, – tvirtino T. Gudaitis.

Šarūnas Ruzgys
Anot jo, skaičiuojama, kad vien pakeitus kaupimo formulę (atsisakant „Sodros“ pervedimų, juos pakeičiant 4 proc. gyventojo įmoka ir 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio skatinamąja įmoka iš biudžeto), gyventojų praradimai kiekvienam asmeniškai gali siekti 5-9 tūkst. eurų.

Be to, Š. Ruzgio teigimu, skatinamoji 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės skatinamoji įmoka yra per maža, siekiant paskatinti gyventojus dalyvauti pensijų kaupime.

„Žmogus, kuris kaupimui turėtų skirti 4 proc. savo atlyginimo, gali iš viso atsisakyti kaupimo ir tais 4 proc. pasididinti dabar gaunamas pajamas (...) Todėl mes siūloma, kad valstybės įmoka būtų skaičiuojama nuo žmogaus realios algos, tačiau ne mažesnės kaip VDU. Tai būtų sąžiningiau visos visuomenės atžvilgiu“, – tvirtino Š. Ruzgys.

LIPFA taip pat kritikuoja Vyriausybės ketinimus per pusę sumažinti antros pakopos pensijų fondų atskaitymus nuo sukaupto turto. Anot Š. Ruzgio, tai gali paskatinti mažesnių pensijų valdymo bendrovių pasitraukimą iš rinkos.

„Tai natūraliai veda prie pasiūlos susitraukimo ir konkurencijos mažėjimo. Mes tą vadiname oligopolija, nes jau dabar rinkoje turime tik penkias įmones iš buvusių keturiolikos. Esant tokiai situacijai, kelios mažosios įmonės su akcininkais jau pradėjo diskusijas ar šioje rinkoje vis dar verta likti, nes yra per daug rizikų tiek verslo saugumui, tiek stabilumui, tiek tolesnėms investicijoms“, – aiškino Š. Ruzgys.

LIPFA siūlo iki 50 metų padidinti amžiaus ribą, kada dirbantieji būtų įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą, taip pat atsisakyti nuostatos, kad įtraukimas būtų vykdomas tik tris kartus.

Pasak Š. Ruzgio, asociacija pritaria gyvenimo ciklo fondams, tačiau jų įvedimą siūlo atidėti dvejiems metams, nes per pusmetį pasirengti tokios permainoms būtų itin sudėtinga.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)