Jomis siūloma įtvirtinti bendrijos pirmininko pareigą registruoti bendrijos narių sąrašą Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje JADIS.
„Bendrijos narių sąrašas - labai svarbus dokumentas, nes pagal jį nustatomas susirinkimo kvorumas. Šio sąrašo reikia ne tik bendrijos valdymo organams, revizoriui, bet ir visiems bendrijos nariams, kai jie nori kontroliuoti bendrijos valdymą ar imtis iniciatyvos bendrijos valdymą pagerinti. Tačiau pasitaiko atvejų, kai bendrijų pirmininkai dirba aplaidžiai ir bendrijos narių sąrašo neatnaujina ar jo nepateikia bendrijos nariams. Be bendrijos narių sąrašo bendrijos nariai negali kontroliuoti sprendimų priėmimo teisėtumo (pasitaiko atvejų, kad bendrijų pirmininkai po susirinkimo papildo bendrijos narių sąrašą, taip pakeisdami kvorumo skaičių ir balsavimo rezultatus) ir įgyvendinti savo teisės patys sušaukti visuotinį susirinkimą“, - sako V. Sinkevičius.
Jis siūlo įtvirtinti galimybę savininkams, kai norima ir galima tai padaryti, atidalyti naujai įsteigtą bendriją nuo esamos bendrijos. Tai ypač aktualu seniai veikiančių didelių bendrijų atveju.
„Tai labai aktuali problema, nes Lietuvoje vis dar yra nuo senų laikų veikiančių didelių bendrijų, kuriose klesti pirmininkų savivalė, juos sunku sukontroliuoti ir vienintelis būdas padėti žmonėms - suteikti jiems galimybę atsiskirti ir patiems prižiūrėti savo namą. Šiuo metu įstatymas procesą reglamentuoja taip, kad praktiškai to įgyvendinti neįmanoma. Didelėse bendrijose (dažniausiai tai didelių kooperatyvų palikimas, o ne savininkų savo noru sukurtos didelės bendrijos) žmonės jaučiasi tarsi įkalinti, jose nėra visiškai įgyvendinamos bendrijos narių, butų ir kitų patalpų savininkų teisės“, - sako įstatymo pataisas pateikęs V. Sinkevičius.
Projektu siekiama eliminuoti paskirtojo administratoriaus (statytojo) dalyvavimą bendrijos steigimo procese. „Jo dalyvavimas šiame procese yra betikslis ir bereikšmis, o kartais - trukdantis. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai administratoriai gąsdina, klaidina savininkus, kai kurie jų nėra suinteresuoti žmonių savarankiškumu“, - sako V. Sinkevičius.
Siūloma nustatyti, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo ar pastato statytojas turėtų pareigą per realų terminą, t. y. per 30 dienų nuo bendrijos pirmininko rašytinio pranešimo apie įsteigtą bendriją gavimo dienos, perduoti įsteigtai bendrijai nepanaudotas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, taip pat turimus pastato (pastatų) statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, nes galiojančiame įstatyme nustatyto termino (30 dienų nuo bendrijos įregistravimo) nėra laikomasi.
Projektu siekiama išsamiai reglamentuoti pranešimo apie steigiamąjį bendrijos susirinkimą tvarką, išsamiau apibrėžti galimybę iš anksto raštu pareikšti savo valią dėl bendrijos steigimo. Tai ypač aktualu savininkams namų, kuriuose yra daug nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkai negyvena savo butuose ir pan.
Įstatymo projektu aiškiau įtvirtinamos nuostatos, jog bendrija gali veikti ir be įgaliotinių.
Siūloma numatyti, kad visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas ir tada, kai reikia priimti neatidėliotinus sprendimus, siekiant įgyvendinti bendrijos tikslus.
Įstatymo projektu siekiama užtikrinti butų ir kitų patalpų savininkų teisę gauti kuo išsamesnę informaciją apie bendrijos vykdomą veiklą. Tam tikslui siūloma įtvirtinti nuostatą, kad bendrijos pirmininkas atsako už informacijos ir dokumentų kopijų (išrašų) pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu; susirinkimų protokolų (išrašų) paskelbimą butų ir kitų patalpų savininkams.
Ketvirtadienį už projektą, kurį inicijavo ūkio ministras parlamentaras V. Sinkevičius ir Premjeras Saulius Skvernelis, po pateikimo vienbalsiai balsavo 83 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.
Po svarstymo komitetuose Seimo plenarinių posėdžių salėje jį planuojama toliau svarstyti birželio 26 d.
Aplinkos ministerija nustatė, kad bendrijos valdymo organai per metus vidutiniškai įvykdo 1845 pažeidimus.
