Praktiškai, kaip pripažįsta vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, šios nuostatos ne visada laikomasi.
Vyriausybės kanceliarijos atstovai DELFI nurodė, kad sankcijų už šio reikalavimo nesilaikymą nėra.
„Bet kiekvienas asmuo, iš kurio reikalaujama informacijos (duomenų), kuri jau yra valstybės registruose, galėtų tokį reikalavimą skųsti teismui, tuo pačiu reikalauti ir žalos atlyginimo“, – nurodyta jų atsakyme.
Skvernelio iniciatyva
Minėta reikalavimą įtvirtinančią Viešojo administravimo įstatymo pataisą pernai užregistravo premjeras Saulius Skvernelis.
Kaip rašoma jos aiškinamajame rašte, pataisa užregistruota tam, kad būtų užtikrintas efektyvesnis, spartesnis bei ekonomiškesnis bendravimas tarp viešojo administravimo subjektų ir į juos besikreipiančių asmenų, nes šiuo metu vyrauja biurokratizmas.
Pirminėje registruotos pataisos versijoje buvo pateikta ir biurokratizmo sąvoka. Jis suprantamas kaip „Tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai“.
Tačiau vėliau šio apibrėžimo Viešojo administravimo įstatyme atsisakyta, nes, kaip paaiškino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) biuro vedėja Lina Milonaitė, „biurokratizmas“ lygiai taip pat jau apibrėžtas kitame – Seimo kontrolierių įstatyme.
Ruošiasi išspręsti iš esmės
K. Vaitkevičius atkreipė dėmesį, kad nuo balandžio įsigaliojusi nuostata nereikalauti jau turimų duomenų taikoma tik skundų nagrinėjimo atveju.
„Kalbant apie nuostatą nereikalauti dokumentų, ji imperatyvi, tačiau akivaizdu, kad de facto jos ne visada laikomasi“, – sakė jis.
Vidaus reikalų ministro atstovas pasakojo, kad šiuo metu ministerija iš esmės peržiūri visų valstybės teikiamų paslaugų paketą, pertekliniai reikalavimai šalinami iš procesų.
„Paraleliai vyksta valstybės informacinių technologijų sektoriaus konsolidavimas. Šiuo metu daug problemų kyla dėl menko tarpinstitucinio bendradarbiavimo, skirtingi registrai neturi sąsajų“, – dėstė jis.
K. Vaitkevičius perdavė, kad ministerijos nuomone, peržiūrėjus teikiamas paslaugas ir jas optimizavus, taip pat konsolidavus IT sektorių šis nepatogumas turėtų būti išspręstas iš esmės.
Komentuodamas naujos nuostatos nesilaikymą, jis nurodė, kad įstaigos vadovas atsako už įstatymų laikymąsi. „Įstaigos vadovų veikla vertinama kasmet“, – pridūrė K. Vaitkevičius.
Gali imtis kontrolės
Įsigaliojusią pataisą svarsčiusio Seimo VVSK pirmininkas Povilas Urbšys DELFI sakė, kad jei yra akivaizdžių faktų, jog įstatymo nesilaikoma, komitetas galėtų inicijuoti parlamentinę kontrolę.
„Jei aiškiai matysis, kad valstybės institucijos nesilaiko įstatymo, piktnaudžiauja savo galiomis, tada tikrai galime įtraukti tą klausimą į komiteto darbotvarkę“, – komentavo jis.
P. Urbšys dar pridūrė, kad svarstymo metu konkrečių sankcijų už „biurokratizmą“ nesiūlė, nes pirmiausia reiktų įsitikinti, ar jų reikia.
„Mes, kaip politinė jėga, ir taip garsėjame draudimais“, – sakė jis.
Reikia tinkamo reglamento
Tiesioginėje DELFI TV laidoje „Gyvai“ dalyvavęs Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Raimondas Andrijauskas sakė, kad šiuo metu valstybinio sektoriaus užduotis yra padaryti taip, kad asmeniui vieną kartą kreipusis, sistemos tarpusavyje „bendrautų“.
„Taip pat reikia tinkamo teisinio reglamento, kad nekiltų problemų perduodant duomenis iš vienos bazės į kitą“, – sakė jis.
R. Andrijauskas svarstė, jog tai turėtų būti motyvuojama teisinėmis priemonėmis – kad būtų užtikrinamas tam tikrų paslaugų teikimas.
„Tarkim, išduodant pažymėjimą, mano duomenų bazė turėtų kreiptis ir į Gyventojų registrą ir dar kažkur, gauti tuos duomenis, kad asmeniui kažkokių papildomų popierinių dokumentų nereikėtų atsinešti į instituciją.
Bet vėlgi, čia turbūt valstybės interesas yra sureglamentuoti tą procesą taip tinkamai ir tuo teisiniu pagrindu, kad išvengtume galbūt skirtingo interpretavimo, kokiais pagrindais galima prašyti arba, kad apskritai negali keistis valstybės institucijos tais duomenimis“, – kalbėjo jis.
